Pagal ją pastaroji turės atlikti Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę. Ekspertų bendrovė buvo pasirinkta tarptautinio konkurso būdu.
Galimybių studijoje bus išanalizuota, koks galimas Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo poreikis regiono dujų rinkos poreikiams ir tiekimo saugumui užtikrinti po to, kai bus sukurta kita regioninė infrastruktūra, t.y., nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) ir tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL).
Studija taip pat nustatys reikiamos infrastruktūros techninius parametrus, atliks kaštų-naudos analizę ir išanalizuos kitus su šiuo projektu susijusius duomenis.
Pradinis projektas apima Lietuvoje esančios Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumų padidinimą ir naujos dujotiekio linijos tiesimą Latvijoje nuo Rygos iki sienos su Lietuva.
Taip pat bus išnagrinėti ir kiti galimi sprendiniai. Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo projektas yra įtrauktas į Europos Komisijos Bendro intereso projektų sąrašą. Jis taip pat įtrauktas į BEMIP Dujų prioritetinį koridorių.
Pirminiai vertinimai rodo, jog Latvijoje, nuo Lietuvos sienos iki Rygos, reikėtų nutiesti naują vamzdyną greta jau esamo (apie 93 km) bei išplėsti Kiemėnų dujų apskaitos stotį Lietuvoje. Kita vertus, yra ir kitų būdų, kaip padidinti jungties pralaidumą su esamais pajėgumais, pavyzdžiui, padidinti Ryga-Panevėžys dujotiekio slėgį Latvijos pusėje.
Šiuo metu tarpvalstybiniame sujungimo taške pajėgumai yra 67,6 GWh per parą iš Lietuvos į Latviją ir 65,1 GWh per parą iš Latvijos į Lietuvą.
Nauja gamtinių dujų importo kryptis iš Lietuvos į kitas Baltijos šalis (nuo 2014 m. veikianti per Klaipėdos SGD), būsima infrastruktūros plėtra Baltijos šalių gamtinių dujų rinkoje, o būtent GIPL jungties statyba tarp Lenkijos ir Lietuvos (iki 2021 m. pabaigos), taip pat ir Balticconnector statyba tarp Suomijos ir Estijos (iki 2019 m. pabaigos) rodo, kad Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties svarba vidutinės trukmės perspektyvoje didės.
Esami pajėgumai gali riboti prekybą tarp regiono šalių, o tai sumažins bendros Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos likvidumą.
