Tiesa, šią savaitę Lietuvoje viešėję Europos Parlamento (EP) nariai atviri: šalis padarė didžiulę pažangą, tačiau kabliukų yra, ir jie labai dideli.
Šią savaitę Lietuvoje viešėję penki EP nariai lankėsi Iganlinos jėgainėje, kur įdėmiai apžiūrėjo, kaip mūsų šaliai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus ES.
„Vizito tikslas buvo pasižiūrėti, koks progresas padarytas, palyginti su 2012 metais, kai Ignalinos AE lankėsi Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komitetas. Tuomet buvo išsakyta nemažai kritikos apie projekto eigą ir uždarymo procesą, buvo daug skepticizmo dėl Europos galimybių toliau prisidėti prie šio iššūkio. (...)
Tikėtina, kad dabar į delegacijos narių rekomendacijas ir pasiūlymus bus atsižvelgta, toliau derantis dėl naujos finansinės perspektyvos“, – BNS teigė Lietuvos energetikos viceministrė Lina Sabaitienė.
Pasak pačių EP narių, Lietuva padarė didelę pažangą, bet iššūkių taip pat netrūksta.
„2012 metais, kai lankėmės Lietuvoje, buvo krizė. Buvo nemažai atotrūkių, vėlavimų, buvo ir teisminiai ginčai tarp rangovų ir jėgainės. Situacija tuo metu buvo sudėtinga. Mes ir toliau stebėjome situaciją, todėl grįžome.
Dabar situacija kitokia. Kuras pašalintas. Džiaugiamės, kad kalendoriniai atsilikimai jau napastebimi. Mes susitikome su rangovais, o situacija kitokia, pažanga padaryta. Tiek Vyriausybės atstovai, tiek rangovai daro pažangą, dėl to sveikiname“, - Lietuvą gyrė Ingeborga Grassle.
Tiesa, anot jos, Lietuvai – ne vien geros naujienos. Šalies laukia didžiuliai iššūkiai, o vienas pagrindinių – susijęs su politika.
„Vienas tokių, tai įstatymas, kuris buvo priimtas, dėl saugumo reikalavimų įmonėms. Eksplotavimo nutraukimo klausimai sudėtingi, reikia gerų ekspertų, nes kiti žingsniai, kurių reikės imtis, bus grafito reaktorius. Šis techninis klausimas – unikalus, o Lietuvos įsipareigojimas labai svarbus.
Negalima grįžti į 2012 metus ir aptarinėti tą patį. Noriu sužinoti, kokios bus šio įstatymo pasekmės įmonėms, negalime išspręsti techninių klausimų dėl politinių priežasčių. Jei ji pasikartos – finansinės problemos tikrai kils“, - sakė EP ekspertė.
Rekomendacijos Lietuvai, kurias pateikė EP nariai – daugiau dalyvauti, daugiau finansuoti patiems.
„Lietuvos įsipareigojimas yra 12-14 proc. koofinansavimo, o kitos šalys, Slovakija ir Bulgarija, su panašiu reaktoriumi skiria 20 proc.”, – pabrėžė ji.
Tarp penkių EP delegacijos narių, kurie atvyko į Lietuvą, yra socialdemokratas Zigmantas Balčytis bei buvęs Ignalinos meras „valstietis“ Bronis Ropė. Delegacijai šio vizito metu vadovavo politikė Ingeborga Grassle iš Vokietijos.
Kaip kiek anksčiau prasitarė viceministrė L.Sabaitienė, Lietuvos AE uždarymui dar prireiks 1,3 mlrd. eurų, o iš ES bus prašoma 780 mln. eurų.
„Artimiausioje perspektyvoje mes prašome 780 mln. eurų. Tai yra pradinis taškas, nuo kurio pradedame derybas. Mums svarbu pirmiausiai gauti pozityvų požiūrį, kad Europa turi solidarizuotis.
Sumos turbūt ateis paskutiniu metu, dabar tikslas yra padėti pagrindą tikėjimui, kad kartu su ES galime uždaryti šią jėgainę“, – BNS sakė L. Sabaitienė.
Lietuva uždaryti jėgainę buvo įpareigota stodama į ES, tačiau skaičiuojama, kad visi uždarymo darbai truks iki 2038 metų.
