Ateitis – tik „žalia“ energija?
Pasaulio bankas, besivystančioms šalims teikiantis ekonomiką skatinančias paskolas, pernai paskelbė po 2019-ųjų nebefinansuosiantis naftos ir dujų paieškų. O tai reiškia, kad be nedidelių išimčių ateityje išgaunama energija privalės būti ekologiška. Dalis valstybių tam jau ruošiasi.
Egiptui priklausančioje Sacharos dykumos dalyje iki 2019 metų ketinama įrengti didžiausią pasaulyje saulės jėgainių parką. Skaičiuojama, kad šaliai toks parkas iš atsinaujinančiųjų išteklių iki 2020-ųjų leis pasigaminti 20 proc. reikalingos energijos. O štai Kinija nusprendė kurti plaukiojančią saulės jėgainių salą. Kaip šalis, vis dar naudojanti labai daug iškastinio kuro, Kinija išgyvena savotišką saulės revoliuciją – pernai saulės elektros energetika šalyje pasiekė 126 gigavatų įrengtosios galios, o tai yra 67 proc. daugiau nei buvo 2016 metais.
Šiose varžybose originalumu nenusileistų ir Škotija, kuri atkakliai siekia iki 2020 metų visą elektros energiją gaminti tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. „Žaliąją“ elektros energiją šalis ketina išgauti po vandeniu. Tam sukurtas projektas „MeyGen“, kurio tikslas – pastatyti 269-ių povandeninių vėjo jėgainių parką, galintį energija aprūpinti 175 tūkst. namų ūkių.
Tačiau ir tai – ne riba. Kaip jums mintis sukurti amžiną energiją? Mokslininkai jau seniai ieško būdų, kaip išnaudoti vieną iš branduolinės energetikos formų – branduolių sintezę. Ji leidžia sujungti vandenilio atomus, kurie gali sukurti neribotą švarios energijos kiekį. Tiesa, to dar reikės palaukti.
Sužino, kaip gali sutaupyti
Švarios energijos išgavimas ir racionalus panaudojimas svarbus ne tik ekologams ir aplinkosaugos specialistams, bet ir verslui. Kiekviena įmonė patiria energijos sąnaudų ir kiekviena galėtų jas sumažinti. Ar žinojote, kad vos vieną naktį paliktas įjungtas kopijavimo aparatas sunaudos tiek energijos, kiek jos reikia atspausdinti 1500 dokumento kopijų. Tiek jų galėtumėte atspausdinti papildomai, jei išeidami iš darbo kopijavimo aparatą išjungtumėte. Paprasta, tiesa?
O štai prieš kelis metus energinį auditą atlikusios bendrovės „Hoda“ vadovas Raimundas Gražys sužinojo, kad kompresorių šilumą galima „surinkti“ ir panaudoti karštam vandeniui tiekti.
„Ketinome statyti saulės elektrinę, todėl norėjome kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos. Vienas iš kriterijų ją gauti buvo energinis auditas. Nors tai buvo pagrindinė priežastis jį atlikti, buvo įdomu sužinoti ir, ar galime energiją panaudoti dar efektyviau nei iki šiol. Tyrimas parodė, kad kompresoriaus atiduodamą šilumą galima „nuimti“ ir panaudoti karštam vandeniui. Taip pat buvo apskaičiuota, kad elektros sąnaudų sutaupytume įmontavę LED lempas – apie kurių diegimą jau buvome galvoję anksčiau“, – pasakoja įmonės vadovas.
UAB „Bioenergy LT“, atlikusi energinį auditą, taip pat sužinojo, kaip galėtų turimą įrangą išnaudoti efektyviau. Dabar kompresorių išskiriamos šilumos įmonė nepraranda, o panaudoja patalpoms šildyti ir sutaupo šildymo kaštų. Jos gamybos vadovas Gytis Vyšniauskas sako, kad šiuo metu įmonė planuoja pirkti papildomų kompresorių, kurių vieno galia sieks 50 kilovatų, ir diegti automatinę sistemą, kuri leis kompresorių darbą reguliuoti taip, kad energija būtų panaudojama optimaliai.
Galima gauti finansavimą
Dabartiniame klimato kaitos kontekste aplinkai draugiški būdai išgauti energiją įgauna vis didesnę reikšmę. Gal todėl ir sprendimų ieškoma vis įvairesnių. Pavyzdžiui, Londone įsikūrusi įmonė „Solar Botanic“ net ėmėsi kurti dirbtinius medžius su nanolapais, kurie sugers saulės šviesą ir virpės vėjyje, taip gamindami saulės ir vėjo energiją.
Skatindama verslo ekologiškumą, įvairius sprendimus finansuoja ir Europos Sąjunga. Pavyzdžiui, pramonės įmonės gali pasinaudoti priemone „Auditas pramonei LT“. Ja siekiama skatinti įmones identifikuoti energijos vartojimo apimtis, nustatyti energijos vartojimo mažinimo galimybes ir numatyti atitinkamas priemones įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti.
Teikti paraiškas gali tiek labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, tiek didelės pramonės įmonės, jei energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES. Šia galimybe pasinaudojusioms įmonėms bus finansuotos tyrimo išlaidos.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos verslo paramos agentūros svetainėje https://lvpa.lt/lt.
