Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas, teigia antimonopolinį tyrimą baigusi Europos Komisija (EK).
Europos Komisija už tai nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
„Šiandien priimtas sprendimas pašalina „Gazprom“ sukurtas kliūtis, kurios trukdo laisvam dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europoje“, – ketvirtadienį pareiškė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager.
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą antimonopolinėje byloje, kurioje „Gazprom“, Kremliaus remiama energetikos milžinė, buvo kaltinama piktnaudžiavimu savo, kaip dujų tiekėjos, dominuojančia padėtimi Rytų Europos valstybėse narėse.
„Dabar „Gazprom“ turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų paskatinta Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkų integracija: sudaryti sąlygas nevaržomam dujų tiekimui konkurencinėmis kainomis, padėti vartotojams. Atėjo laikas „Gazprom“ pradėti vykdyti savo įsipareigojimus. Jų nesilaikant, gali būti skirta bauda, kuri gali sudaryti iki 10 proc. apyvartos“, – savo paskyroje „Twitter“ tinkle parašė M. Vestager.
Pasak M. Vestager, pagal susitarimą „Gazprom“ nustatomi griežti įpareigojimai ir būsimo elgesio taisyklės.
Pasak Komisijos narės, susitarimas „bus naudingas milijonams Europos vartotojų, kai jie šildo namus arba ruošia maistą, ir įmonėms, kurios yra priklausomos nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų.
EK koncernui nustatyti privalomi įsipareigojimai numato, kad „Gazprom“ nebegali sutartimis riboti galimybių laisvai tiekti dujas, privalo panaikinti bet kokius apribojimus klientams perparduoti dujas į kitas valstybes nares.
Be to, „Gazprom“ turės sudaryti sąlygas tiekti dujas į Vidurio ir Rytų Europos regionus, kurie dėl jungiamųjų dujotiekių trūkumo iki šiol izoliuoti nuo kitų valstybių narių, pavyzdžiui Baltijos šalys ir Bulgarija.
Koncerno klientams suteikiama priemonė užsitikrinti, kad jų mokama dujų kaina atitiktų kainų lygį Vakarų Europos dujų rinkose, pirmiausiai suskystintų dujų prekyvietėse.
„Gazprom“ taip pat nebegalės pasinaudoti jokiais su dujų infrastruktūra susijusiais pranašumais, kuriuos galėjo išsiderėti iš klientų, pasinaudodama savo padėtimi dujų tiekimo rinkoje.
2017 metų kovo mėnesį M. Vestager jau pritarė „Gazprom“ pasiūlytiems įsipareigojimams, tačiau dėl Rytų Europos šalių pasipiktinimo oficialus sprendimas buvo atidėtas.
Spėjama, Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalaujanti „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas, Komisijos sprendimą apskųs teismui.
Komisija tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.
Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.
Ministras: negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lietuvos iniciatyva pradėtas vienas didžiausių EK antimonopolinių tyrimų turės teigiamą įtaką nuolat kontroliuojant „Gazprom“ elgesį Europos dujų rinkoje. Tačiau Lietuvai, dėl iš esmės pasikeitusios situacijos dujų rinkoje, pasiekti įsipareigojimai mažiau aktualūs.
„Mes vertiname tai, kad Europos komisija atsižvelgė į nemažą dalį Lietuvos pateiktų pasiūlymų, kurie anksčiau pateiktus simbolinius „Gazprom“ įsipareigojimus pavertė realiai rinkoje veiksiančiais instrumentais. Jie privers „Gazprom“ laikytis europinių ir sąžiningos konkurencijos taisyklių, taikyti lankstesnes ir palankesnes dujų tiekimo sąlygas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, be to, kad bus sukuriama „Gazprom“ kainų kontrolės sistema bei užtikrinama galimybė keisti dujų pristatymo vietas, EK turės dar ir konkretų „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės mechanizmą.
„Visą įsipareigojimų galiojimo laiką – aštuonerius metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Jei „Gazprom“ jų nesilaikys, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda. Žinoma, kad per tą ilgą laiką, kol vyko tyrimas, situacija Lietuvos dujų rinkoje pasikeitė iš esmės, nes pasistačius SGD terminalą Klaipėdoje, nebeliko rusiškų dujų monopolio ir nebeturime ilgalaikių dujų kontraktų su „Gazprom“. Todėl šie „Gazprom“ įsipareigojimai šiandien Lietuvai yra mažiau aktualūs. Vis tik Rusijos kompanijai tai yra labai aiškus signalas, kad diktuoti sąlygų taip, kaip buvo galima anksčiau, ji nebegalės“, – sako energetikos ministras.
Pasak ministro, EK pasiekimai leidžia užkirsti kelią „Gazprom“ piktnaudžiavimui ateityje, tačiau praeities klausimas – žalos kompensacija – lieka neišspręstas.
„Negalime nurašyti pusantro milijardo eurų žalos, kurią, mūsų vertinimu, Lietuvos vartotojams padarė „Gazprom“ piktnaudžiaudamas monopoline padėtimi rinkoje, todėl ieškosime būdų, kad „Gazprom“ ją atlygintų. Juo labiau, kad Europos Komisijos tyrimas ir pasiekti susitarimai tam kelio neužkerta“, – sako energetikos ministras.
