Vilnietis Arturas Rogoža prieš ketverius metus anglies katilą pakeitė į automatizuotą granulinį biokuro katilą. Jį įsigijo pasinaudodamas parama – vyras gavo per 1000 eurų.
„Nebėra problemų su šlako išgabenimų iš namų, dulkėmis. Granulinis katilas palyginti netaršus“, – sakė A.Ragoža.
Pasak asociacijos „Litbioma“, ekologiniu požiūriu centralizuoto šildymo situacija daugiabučiuose nebloga – apie du trečdalius šilumos pagaminama iš biokuro. Tačiau dauguma individualių namų naudoja seną techniką. Jie šildomi pigiausiu būdu: malkomis ar anglimis.
„Naujesnė technologija žmogui sukuria papildomo patogumo. Tačiau šalies mastu ji taupo išteklius“, – asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė.
Pasak ekspertų, senų katilų naudingumo koeficientas siekia vos 40 proc., o naujo įrenginio iki 80–85 procentus.
Įsigyjant šilumos siurblius didžiausio efektyvumo penktos klasės biomasės katilus, vėjo, saulės jėgaines teikiama parama. Birželio pabaigoje-liepos pradžioje dėl jos galima teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Vienam individualiam namui galima gauti iki 14,5 tūkst. eurų.
Programos skirtos būtent fiziniams asmenims. Namai turi būti baigti statyti, užregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Seniems katilams pakeisti į atsinaujinančių energijos išteklių sistemas individualiuose namuose Aplinkos ministerija planuoja skirti daugiau nei 3 mln. eurų.
