„Lietuvos energija“ teigia, kad valstybinis reguliavimas turi garantuoti, jog projektuose atsiradus pokyčių būtų užtikrintas ekonominis jų tvarumas apsaugant investicijas.
„Tai – įmonės interesas. Natūralu, kad sumažėjus deginamų šiukšlių kiekiui įmonei tai turi tam tikrą ekonominį poveikį. Tad tai toks yra įmonės interesas, aš jį suprantu, bet kol kas jokių konkrečių planų nėra – diskutuosime, žiūrėsime“, – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, iš esmės įmonė turės ieškoti savo sprendimų, kaip įgyvendinti projektus nepadidinant būsimos gaminamos šilumos kainos, bet visi sprendimai, kurie bus palankūs vartotojams, pasak Ž. Vaičiūno, bus sveikinami.
Ministras patikino, kad vartotojams didesnės išlaidos nebus perkeltos.
„Mano tikslas yra užtikrinti ne didesnę šilumos kainą nei ankstesni šio projekto įsipareigojimai, padaryti prieš metus. Tai raudona linija, kad negali būti didinama šilumos kaina, apie kokią buvo kalbėta. Tos ribos negali būti niekaip peržengtos, dar geriau būtų, kad ta šilumos kaina būtų dar mažesnė“, – kalbėjo ministras.
Rudenį Energetikos ministerija planuoja pateikti naują Šilumos ūkio įstatymo projektą, Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
„Tačiau tai niekaip nesusiję su šiais dalykais, tiesiog pats įstatymas lopytas, tvarkytas, tai dabar rengiame naują, konsoliduotą koncepciją. Tame procese žiūrėsime, bet tikrai nebus kažkokių išskirtinių sąlygų ir išskirtinių dalykų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kaip ELTA jau rašė, valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Kaune ir Vilniuje vystomuose kogeneracinių elektrinių projektuose po derybų su Vyriausybe pasiekta sutarimo, kad Vilniuje atliekų būtų deginama perpus mažiau, nei planuota, o dalis atliekų likučio keliaus į Kauną.
„Kiekiai, reguliavimas, kainos, šilumos kainos, prioretizavimas atliekų ir visi kiti reguliaciniai instrumentai yra valstybės institucijų rankose. Jie turi būti subalansuoti, jie turi būti protingi tam, kad būtų suderinti visuomenės, įmonių ir vietinių bendruomenių interesai“, – po susitikimo Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė bendrovės vadovas Darius Maikštėnas.
Bendrovės Eltai pateiktuose atsakymuose neįvardijami skaičiai, kaip tokiu atveju padidės atliekų tvarkymo išlaidos. Tačiau bendrovė teigė, kad valstybė turėtų pasirūpinti, jog projektuose atsiradus pokyčių būtų užtikrintas ekonominis jų tvarumas apsaugant investicijas.
Bendrovės atsakymuose sakoma, kad, „Lietuvos energijos“ požiūriu, turi būti užtikrintas subalansuotas valstybinis reguliavimas, kuris įvertintų deginamų šiukšlių kiekį, esamą atliekų kiekį sąvartynuose, šilumos bei atliekų utilizavimo kainas ir užtikrintų ekonominį projektų tvarumą, apsaugant tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo investicijas.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte buvo numatyta, kad ji galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos, o esant prognozuojamai šilumos gamybos kainai, svertinė šilumos gamybos kaina Vilniaus CŠT sistemoje 2020 m. galėtų būti apie 20 proc. mažesnė, palyginti su 2013 m.
Vyriausybė 2014 m. Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo ūkio projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jį įgyvendinti pavesta valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
Rūta Grigolytė
