Jo teigimu, Seimo ketvirtadienį ratifikuotą paktą reikia vertinti teigiamai, nepaisant kai kurių kairiųjų pažiūrų politikų ir ekonomistų pastabų, kad reikėtų mažiau taupyti ir skatinti ekonomiką.
„Istorija - ne tik Europos, bet ir daugumos pasaulio šalių parodė, kad politikų prigimtis yra pažadėti daugiau nei jie gali duoti. Paskui tie pažadai yra vykdomi per skolinimąsi. Viskas gerai, kol auga ekonomika, bet pasiekus tam tikrą skolos lygį, jis ne tik tampa neproduktyvus ir pradeda slopinti ekonomikos augimą, bet ir šalys atsiduria situacijoje, kai niekas joms nebenori skolinti. Ilgametė patirtis rodo, kad patys politikai negali savęs sutramdyti šioje srityje, vienintelis būdas yra aukščiausio lygio įstatymais, konstitucijomis arba bendrais ES teisės aktais apriboti tokias galimybes“, - sakė N.Mačiulis.
Anot jo, net ir galiojant šiai sutarčiai, kiekviena valstybė turėtų išsikelti sau tikslą kaupti tam tikrą rezervą, kurio, o ne papildomai pasiskolintas lėšas būtų galima panaudoti finansinių krizių metu.
„Jeigu mes kalbame apie asmeninius finansus, tai visiems yra aišku, kad žmogus per savo gyvenimą gali išleisti tiek, kiek jis gauna pajamų, o daugiau išleisti negu jis turi, turbūt niekas negali leisti“, - sakė N.Mačiulis.
Vyriausybei pernai pritarė kaupimui atsargų, kurios būtų naudojamos esant sunkmečiui, ir pritarė Finansų ministerijos parengtai Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tuomet prognozavo, kad lėšas valstybė galėtų pradėti kaupti maždaug 2014-2015 metais, skaičiuota, kad rezervo dydis turėtų atitikti vienerių metų valstybės biudžeto išlaidų sumą, todėl Lietuvai reikėtų sukaupti maždaug 20 mlrd. litų.
Ekonomistas pastebėjo, kad paktui nepritarusios šalys neturės galimybės naudotis bendrais ES finansinio stabilumo fondais - nuo liepos 6 dienos turėtų pradėti veikti preliminariai 500 mlrd. eurų vertės Europos finansinio stabilumo mechanizmas.
Pasak N.Mačiulio, Ispanija ir Prancūzija siūlo šiam fondui suteikti galimybę skolintis iš Europos centrinio banko - tuomet fondas galėtų išaugti iki 1 trilijono eurų, tačiau tokio sprendimo tikimybė nėra didelė.
Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje kovo mėnesį pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybių vadovai. Ją jau ratifikavo Latvija, Estija, Graikija, Portugalija, Slovėnija, Rumunija ir Danija. Referendume susitarimui pritarė ir Airijos gyventojai. Prie sutarties neprisidėjo Čekija ir Didžioji Britanija.
Sutartimi, kuri parengta reaguojant į skolų krizę euro zonoje, įtvirtinamas reikalavimas nuostatas dėl biudžetinės drausmės numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant konstitucinėms nuostatoms.
2009 metais Lietuvoje prasidėjus ekonomikos krizei, šalis, skirtingai nei Estija, neturėjo jokių atsargų, kurias būtų panaudojusi dideliam deficitui dengti. Lietuvos BVP nuo 2008 metų per krizę smuko daugiau nei penktadaliu.
