Jo teigimu, Seimo ketvirtadienį ratifikuotą paktą reikia vertinti teigiamai, nepaisant kai kurių kairiųjų pažiūrų
politikų ir ekonomistų pastabų, kad reikėtų mažiau taupyti ir
skatinti ekonomiką.
„Istorija - ne tik Europos, bet ir daugumos pasaulio šalių
parodė, kad politikų prigimtis yra pažadėti daugiau nei jie gali
duoti. Paskui tie pažadai yra vykdomi per skolinimąsi. Viskas gerai,
kol auga ekonomika, bet pasiekus tam tikrą skolos lygį, jis ne tik
tampa neproduktyvus ir pradeda slopinti ekonomikos augimą, bet ir
šalys atsiduria situacijoje, kai niekas joms nebenori skolinti.
Ilgametė patirtis rodo, kad patys politikai negali savęs sutramdyti
šioje srityje, vienintelis būdas yra aukščiausio lygio
įstatymais, konstitucijomis arba bendrais ES teisės aktais apriboti
tokias galimybes“, - sakė N.Mačiulis.
Anot jo, net ir galiojant šiai sutarčiai, kiekviena valstybė
turėtų išsikelti sau tikslą kaupti tam tikrą rezervą, kurio, o
ne papildomai pasiskolintas lėšas būtų galima panaudoti
finansinių krizių metu.
„Jeigu mes kalbame apie asmeninius finansus, tai visiems yra
aišku, kad žmogus per savo gyvenimą gali išleisti tiek, kiek jis
gauna pajamų, o daugiau išleisti negu jis turi, turbūt niekas
negali leisti“, - sakė N.Mačiulis.
Vyriausybei pernai pritarė kaupimui atsargų, kurios būtų
naudojamos esant sunkmečiui, ir pritarė Finansų ministerijos
parengtai Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tuomet prognozavo, kad lėšas
valstybė galėtų pradėti kaupti maždaug 2014-2015 metais,
skaičiuota, kad rezervo dydis turėtų atitikti vienerių metų
valstybės biudžeto išlaidų sumą, todėl Lietuvai reikėtų
sukaupti maždaug 20 mlrd. litų.
Ekonomistas pastebėjo, kad paktui nepritarusios šalys neturės
galimybės naudotis bendrais ES finansinio stabilumo fondais - nuo
liepos 6 dienos turėtų pradėti veikti preliminariai 500 mlrd. eurų
vertės Europos finansinio stabilumo mechanizmas.
Pasak N.Mačiulio, Ispanija ir Prancūzija siūlo šiam fondui
suteikti galimybę skolintis iš Europos centrinio banko - tuomet
fondas galėtų išaugti iki 1 trilijono eurų, tačiau tokio
sprendimo tikimybė nėra didelė.
Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos
ekonominėje ir pinigų sąjungoje kovo mėnesį pasirašė 25 Europos
Sąjungos valstybių vadovai. Ją jau ratifikavo Latvija, Estija,
Graikija, Portugalija, Slovėnija, Rumunija ir Danija. Referendume
susitarimui pritarė ir Airijos gyventojai. Prie sutarties
neprisidėjo Čekija ir Didžioji Britanija.
Sutartimi, kuri parengta reaguojant į skolų krizę euro zonoje,
įtvirtinamas reikalavimas nuostatas dėl biudžetinės drausmės
numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant
konstitucinėms nuostatoms.
2009 metais Lietuvoje prasidėjus ekonomikos krizei, šalis,
skirtingai nei Estija, neturėjo jokių atsargų, kurias būtų
panaudojusi dideliam deficitui dengti. Lietuvos BVP nuo 2008 metų per
krizę smuko daugiau nei penktadaliu.