Bijai mokesčių - nepradėk verslo

Lietuvoje pradėti verslą sudėtinga – teiginys tapęs folkloru pradedančiųjų verslininkų lūpose. Mokesčiai dideli, biurokratinė klampynė paini, kontroliuojančios institucijos tyko nubausti už menkiausią prasižengimą, kitaip tariant, blaiviai mąstantis pilietis rastų daugiau argumentų nepradėti verslo Lietuvoje nei stengtis čia kurti naujas darbo vietas. Nepaisant vyraujančio pesimizmo pradedančiųjų savo verslą randasi vis daugiau. „Buhalterijos tvarkymas baisų vilką gali priminti tik iš pradžių, tačiau susipažinus su pagrindinėmis taisyklėmis, viskas vyksta labai paprastai“, - konsultuoja Vilniaus Buhalterių Grupės direktorius Nerijus Ramanauskas.

Mokesčių ir biurokratijos pinklės atbaido norinčius pradėti verslą Lietuvoje.<br>P. Lileikis
Mokesčių ir biurokratijos pinklės atbaido norinčius pradėti verslą Lietuvoje.<br>P. Lileikis
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 12, 2012, 11:46 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 5:37 AM

Tendencijos, jei tikėsime statistika, tik gerėja, per pirmuosius šių metų šešis mėnesius įregistruotų naujų ūkinių subjektų skaičius pasiekė 6.241 arba lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu naujai įsteigtų įmonių skaičius išaugo 18,6%. Logika kužda, kad gretinant realius skaičius ir vyraujančias pesimistines nuotaikas, pastarosioms, pagrindo nedaug. Tad kodėl Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad verslą pradėti sudėtinga?

Dėl vyraujančios nuomonės, jog verslą Lietuvoje pradėti sudėtinga, reikėtų kaltinti bent keletą esminių aplinkybių:

1. Žemą norinčiųjų pradėti verslą mokestinį raštingumą;

2. Nesugebėjimą kvalifikuotai formuoti savo organizacijos veiklos pradžios mokestinės strategijos.

Žemas, norinčiųjų pradėti verslą, mokestinis raštingumas

Vienas iš pagrindinių verslo pradžios rypavimų – mokesčiai. Jie „dideli“, „žlugdantys“ ir suvisam „smaugiantys“ pradedantį verslininką, tokia yra dažno startuolio pozicija. Iš kur ji ir kaip randasi? Asmeniškai dažnai tenka sutikti žmonių, kurie pradėdami verslą kliaunasi informacija, pasiekiančia juos iš „antrinių“ ar „tretinių“ šaltinių, o šioji ir formuoja nuomonę bei nuostatas. Ne retai kaimynas, draugas, bičiulis tampa pradedančiojo verslą artimiausiu ir „kompetetingiausiu“ konsultantu. Nors visi šį tą išmanome apie mokesčius, tačiau dažnai tų žinių stokojame, todėl pradedančiajam savo verslą nevertėtų pasikliauti kaimyno Zigmo ar mokyklos laikų bičiulio nuomone. Daugau naudos pešite, jei savo nežinojimą pakeisite informacija, kurią sėkmingai surinksite, atlikę keletą paprasčiausių parengiamųjų darbų, kurie jums padės priimti sprendimą dėl savo verslo pradžios:

1. Susirinksite visą prieinamą informaciją apie mokesčius, kuri pasiekiama viešojoje erdvėje;

2. Konsultuositės su vietine mokesčius administruojančia valstybės institucija (Teritorine mokesčių inspekcija ir/ar SODROS skyriumi) ir paprašysite išsamaus ir suprantamo jūsų verslą liečiančių mokesčių mokėjimo tvarkos išaiškinimo. Jei esate iš mažo miestelio ir nepasikliaujate savo miesto mokesčių inspektorių kompetecija, kreipkitės į Vilnių;

3. Konsultuositės su nepriklausomais mokesčių konsultantais, kurie jums padėtų suformuluoti pačią optimaliausią jūsų verslo pradžios mokesčių mokėjimo praktikos schemą;

Atlikus šiuos parengiamuosius darbus jūs turėsite aiškų ir ne gandais bei prietarais paremtą jūsų verslą liečiančios mokestinės bazės išmanymą, o aiškų supratimą, kuris ir leis spręsti ar verta pradėti savo verslą.

Esama gajaus mito, kad verslo pradžią smaugia mokesčiai susiję su darbo santykiais. Ar iš tiesų taip yra? Standartiškai, pradedančios verslą mažos įmonės veiklos pradžioje, pirmuosius keleta mėnesių, verčiasi su vienu darbuotoju, t.y. direktoriumi.

Vyrauja nuomonė, kad Darbo kodeksas imperatyviai įpareigoja darbuotojui mokėti minimalų atlyginimą, t.y. mūsų minėtuoju atveju, direktoriui, reikėtų mokėti 800 Lt bruto ir 678,50 LT neto (Nuo 2012-08-01 mėn minimalus atlyginimas bus atitinkamai 850 Lt ir 715 Lt) Tačiau faktas tas, kad galima, kol įmonėje yra tik vienas darbuotojas, t.y. direktorius, ir kuris standartiškai savo realų darbinės veiklos laiką skirto pačiu efektyviausiu būdu, darbą apmokestinti tokia forma, kuri leistų efektyviai valdyti įmonės patiriamas išlaidas, susijusias su mokesčiais atsirandančiais iš darbo santykių.

Pradedančios veiklą įmonės vadovas/savininkas save galėtų darbinti ir ketvirčiu mėnesinio etato, kol įmonės realios pajamos leis savo asmenines pajamas, per darbo santykius kilstelėti bent iki minimalaus atlyginimo. Sprendimas paprastas ir efektyvus ypač kalbant apie verslo pradžios biudžeto valdymą siekiant minimalizuoti patiriamas išlaidas šiai mokesčių daliai.

Kita baimė – Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM). Jaunam verslui svarbu aiškiai apsibrėžti ir pagrindinius savo gaunamų pajamų šaltinius ir pirminių investicijų į materialųjį turtą pobūdį. Daugelis pradedančių verslininkų kaip užkeikimą kartoja, jog Pridėtinės Vertės Mokesčio (PVM) mokėtojų registre jie nenori būti.

Teisės aktai verslo pradžioje leidžia jaunai įmonei laisvanoriškai pasirinkti tapti PVM mokėtoju ar ne. Apsisprendimą palengvina jau minėtasis aiškus suvokimas kokie pagrindiniai jūsų įmonės pajamų šaltiniai ir iš ko įsigysite materialųjį turtą, jei toks bus, savo verslo startui.

Jei savo verslo pardaviminę strategiją konstruojate ant verslas verlui (B2B) platformos ir pagrindinės investicijos į materialųjį turtą bus susiję su įsigijimais iš juridinių asmenų (kitų įmonių PVM mokėtojų) rekomenduotina iš karto tapti PVM mokesčio mokėtoju. Kodėl, ogi todėl, kad beveik visas jūsų ūkines bei finansines operacijas lydės 21% PVM mokestis.

Paprastai tariant, mėnesio gale teikiant mėnesinė PVM deklaraciją jūs privalėsite dalį PVM mokėti, o dalį gražintis iš valstybės arba šiuos, mokamus ir gražinamus mokesčius, sudengti. Jei nebūsite PVM mokėtojų registre visas jūsų įsigytas materealusis turtas ir kitos veiklos išlaidos, įsigytos iš kitų PVM mokėtojų, bus apmokestintas 21% PVM tarifų, kuris jūsų įmonės atveju virs 21% permokėjimu arba tokia pačia apimtimi jūsų finansinius srautus smaugiančia opažaizde.

Grįžtant į temos pradžią, reikia pabrėžti, kad pradedančiajam verslui ypač tai jo daliai, kurio startas susijęs su savininko/direktoriaus darbavimusi įmonėje ilgą laiką nepriimant darbuotojų, o visą veiklos naštą kraunant ant savo pečių, nevertėtų būgštauti dėl „kraugeriškų“ mokesčių atsirandančių iš darbo santykių. Jie nėra jau tokie kraugeriški, jei pašonėje turite mokesčių sritį išmanantį profesionalą, dažnai tai būna vienintelė mokestinė jaunos įmonės prievolė, beje, kaip jau minėjau, ne tokia ir baisi.

PVM atsiradimas mokesčių krepšelyje, taip pat nėra toks baugus, kaip jį mėginama piešti. Sumaniam ir profesionalam finansinių srautų valdymui šis mokestis gali ir pasitarnauti. Pabaigai noriu tarti, kad daugelis mūsų verslinkų, ypač tų, kurie teigia, kad verslo startas Lietuvoje sudėtingas ir tai betarpiškai susiję su neadekvačiais mokesčiais pamiršta pridurti ir su neefektyviu bei profesionalumo stokojančiu įmonės veiklos pradžios biudžetavimu. Kitą kartą pamėginsime aptarti, kaip galima biudžetuoti verslo pradžią arba kaip verslą pradėti su minimaliomis išlaidomis.

www.pinigukarta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.