„Startapai“ (angliškas terminas „Startup“ yra naudojamas, kai kalbama apie pradedančiuosius verslininkus, kurie turi verslo idėją, bet neturi pinigų jai įgyvendinti) ir organizacijų, kurios padeda startupams idėjas įgyvendinti, atstovai diskutavo, ar Lietuva – tinkama šalis verslo pradžiai.
I. Laursas: „Idėja yra niekas“
Bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas diskusijoje iškėlė mintį, kad idėja yra niekas.
„Visi galvoja, kad esmė yra idėja. Visi miega, valgo, sapnuoja ir laukia idėjos. Aš sakau – idėja yra niekas. Jos geras įgyvendinimas yra viskas. Idėja nuskristi į mėnulį yra nuostabi idėja. Be finansavimo, daugybės darbo ir mokslinių tyrimų tai yra neįmanoma“, - sakė verslininkas.
I. Laursas teigė, kad Lietuva nėra niekuo ne blogesnė už kitas šalis, tiesiog reikia mokėti išnaudoti savo pranašumus. „Mes esame imlūs naujoms technologijoms“, - teigė verslininkas ir pridūrė, kad šiuo metu pasaulyje beveik visi bankomatų pinigų skaičiavimo algoritmai yra lietuviški.
Anot jo, taip yra todėl, kad Lietuva prieš 22 metus pradėjo kurti savo bankinę sistemą, ir dėl to ji yra daug tobulesnė už pasenusias Vakarų šalių sistemas.
Patyrusius nesėkmę verslininkas ragino nenusiminti: „Kiekviena nesėkmė yra patirtis. Iš dešimties idėjų išgyvena tik viena. Aš pats esu išbandęs gal 20 variantų, kol užsikabinau. Norėčiau palinkėti, kad jei jau nori būti verslininku, tai bandyk bent 10 kartų“.
Trūksta susišnekėjimo tarp kūrėjų ir investuotojų
Įmonės „Global Lithuanian Leaders“ atstovas Tadas Langaitis teigė, kad Lietuvos profesionalai yra aukščiausio lygio: „Mūsų žmogiškieji ištekliai yra mūsų vienintelis resursas, ir mes jo turime labai daug“.
Kaip vienintelę problemą jis išskyrė tai, kad Lietuvoje labai trūksta susikalbėjimo tarp žmonių, turinčių idėją ir tarp investuotojų.
Jam antrino kolega Mykolas Lepeška: „Yra šimtų milijonų litų fondai, kurie ieško idėjų, bet ne visada pavyksta jų atrasti. Yra tų startupų bendruomenių, bet jie yra savo burbule. Jiems neįdomūs pinigų investuotojai, jie tik patys sau įdomūs. Investuotojas man sako: „Aš nueinu į startupų renginį su maišu pinigų ir niekas neprieina“.
Daumantas Dvilinskas iš „Startup Monthly Vilnius“ mano, kad taip yra ir dėl kitokio investuotojų mentaliteto: „Mūsų investuotojų dauguma yra užsidirbę pinigus iš nekilnojamojo turto, iš paslaugų sferos, o startupuose dauguma jų yra dar nauji“.
Emigracija – nieko baisaus
Nė vienas iš diskusijoje dalyvavusių pranešėjų neįžvelgė emigracijos ir protų nutekėjimo problemos. Anot jų, kelionės ir pasaulio pažinimas tik padeda versle. Tačiau jie pabrėžė, kad geriausia yra įgijus žinių grįžti į Lietuvą ir jas pritaikyti.
„Reikia eiti per pievą, praminti naujus takus, man emigracija nėra kažkoks neigiamas dalykas, nes žmonės įgyja patirties“, - sakė M. Lepeška.
„Global Lithuania Leaders“ atstovas dar pridėjo, kad su šiuolaikinėmis technologijomis geografinė vieta visiškai nebetenka prasmės, taip pat sėkmingai galima kurti ir Lietuvoje, ir Londone.
Anot konkurso „Augmented reality“ laimėtojo, kompiuterinių programų kūrėjo Pauliaus Liekio, išvykus pavyksta atsikratyti kuklumo.
„Lietuviai turi tą lietuvišką kuklumą daugelyje dalykų. Jie sako, kad nori likti Lietuvos rinkoje, nesiplėsti. Aš jiems primenu, kad jie turi mąstyti plačiau, iškart lygiuotis į viršutinę ribą“
„Aš nebijau emigracijos. Išvažiavimas ir po to grįžimas yra labai teigiamas dalykas“, - išvykstančius kolegas įvertino programuotojas.
„Startup Monthly Vilnius“ atstovas D. Dvilinskas teigė, kad nėra didelio skirtumo, kurti globalų ar vietinės reikšmės verslą.
„Maži dalykai gali daug ką pasiekti. Tiek pat laiko užima ir sukurti vieną parduotuvę, kaip ir jų tinklą. Geriau jau tada galvoti globaliai, nes abiem atvejais reiks įdėti daug darbo“, - sakė lietuviškiems startupams pradėti verslą padedantis specialistas.
