- Akcinė bendrovė „Achema“ pagal gamybos profilį priskiriama prie didžiųjų galimų aplinkos oro teršėjų, bet nesigirdi, jog dėl jos kaimynystės kas nors protesto akcijas rengtų. Kaip, pavyzdžiui, Kauno Petrašiūnuose, kur gyventojai sukilo, agituojami kažkokių šiame rajone negyvenančių veikėjų, prieš būsimą biokuro elektrinės statybą. Kaip „Achema“ išvengia galimų protestų?
- Mes labiau orientuojamės į priemones taršai mažinti nei į galimas pasekmes, kurių netrūktų, jeigu tų priemonių nesiimtume. Bet pirmiausia būtina pabrėžti, kad Jonava ir „Achema“ nuo pat gamyklos statybos pradžios - glaudžiai susijusios viena su kita. Tiek Jonavos, tiek „Achemos“ plėtra vyko laipsniškai, kartu.
„Achemoje“ dirbantys žmonės mato, kokia yra reali situacija gamykloje. Mato, kiek daug daroma, kad ji būtų kuo geresnė. Ir tikrai „Achemoje“ nėra taip baisu, kaip kartais bando nupiešti nežinia kokių tikslų siekiantys kai kurie politikai ar pavieniai veikėjai. Bet tai - ne mūsų tema.
Mes seniai įsisąmoninome, kad aplinkos būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių žmogaus socialinę raidą, ekologinį saugumą ir valstybės patikimos plėtros perspektyvą. „Achema“ skiria ypatingą dėmesį aktualių ekonominių problemų sprendimui. Veiklą orientuoja į mus supančios aplinkos būklės gerinimą bei taršos prevencijos priemonių taikymą, kad dar labiau būtų mažinamas neigiamas įmonės poveikis aplinkai. Ekologinės situacijos patikimumas ir kontrolė - tai svarbiausi įmonės prioritetai aplinkos apsaugos srityje.
- ... o tai reiškia, kad negailit pinigų aplinkos apsaugos priemonėms?
- Iš tikrųjų negailim. Nemažai investuotojam ir į kvalifikuotų darbuotojų parengimą, jų saugumą.
Metinė „Achemos“ apyvarta - viena didžiausių Lietuvoje, - 2,5 milijardo litų. Darbuotojų atlyginimai - taip pat vieni didžiausių Lietuvoje. Dauguma „Achemoje“ dirbančių žmonių (aš - irgi) esame jonaviškiai. „Achemoje“ dirba 1400 žmonių, su ja susijusiose transporto bei kitose įmonėse - dar apie 1000.
Kauno regione veikia panaši į mūsų įmonę - „Lifosa“. Ji Kėdainiuose taip pat gamina trąšas, tik kitokias nei mes. „Achemos“ produkcija - azoto trąšos: karbamidas, salietros ir kasas - skystas karbamido bei salietros mišinys, kurį lengva dozuoti bei įterpti į dirvą.
Pastarasis produktas labai populiarus Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose aukštai išsivysčiusiose Europos valstybėse. Iki 10 proc. to, ką per metus pagamina „Achema“, lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Europos šalis, Pietų Ameriką, JAV.
- Tai, kai daug gaminama, daug ko čia pat, vietoje, nusėda kaip teršalai, ar ne taip?
- Aplinkos ministerija nurodo, kad mūsų šalyje yra pastatytos bent kelios stacionarios oro taršą matuojančios stotelės. Yra tokia ir Jonavoje. Todėl galima žinoti realią padėtį ir palyginti duomenis iš skirtingų vietų. Dėl ko tai sakau? Ogi dėl to, kad Jonavoje fiksuojamas mažesnis oro užterštumas oksidais, kietosiomis dalelėmis, nei dažnai būna Vilniuje ar Kaune.
Mes jaučiame atsakomybę savo žmonėms, miesto gyventojams. Aplinkosauga, darbų sauga - pirmiausia, paskui - pelnas. Nes jei žmonės, baimindamiesi dėl savo nesaugumo, dėl galimų grėsmių sveikatai išsilakstytų, tai ir pelno nebūtų.
Taip, gamyba pas mus pavojinga, bet dirbantys „Achemoje“ žino, kaip dirbti, kad ir jie jaustųsi saugūs. Mus dažnai kontroliuoja, tad aiškiai žinome, kokių priemonių imtis, kad nebūtų priekaištų dėl darbų ar aplinkos saugos. Ir pasistengiame tų priekaištų nesusilaukti.
2009-ųjų birželį Aplinkos ministerija ir „Achema“ pasirašė istorinį susitarimą dėl investicijų į aplinkos apsaugą. Pagal jį numatyta, jog bendrovė, vykdydama Kioto protokolo, siekiančio stabilizuoti bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš energetikos, pramonės bei kitų veiklos sektorių, gautas už parduotus taršos mažinimo vienetus lėšas investuos tik į aplinkosaugines iniciatyvas. Tai ir vyksta, be jokių išlygų.
- Daugiau kalbėjome apie oro taršą, bet juk ne taip toli nuo „Achemos“ teka Neris, kuri vandenis plukdo į Nemuną, o šis - į Baltijos jūrą. Ar Lietuvos vandenims nepavojinga trąšas gaminanti Jonavos įmonė?
- Bendrovės vykdomos veiklos poveikio paviršiniam vandeniui kontrolė nepalikta be dėmesio. Ji yra nuolatinė. Kas mėnesį imami Neries vandens mėginiai 500 metrų aukščiau ir 500 metrų žemiau nuotekų išleidimo vietos. Kai kurių medžiagų kiekiai tiek vienoje, tiek kitoje vietoje yra tokie patys, o kai kurių vos ne vos padidėję žemiau nuotekų išleidimo vietos. Tačiau tas nežymus skirtumas pavojaus nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai nesukelia.
Galiu pridurti, kad bendrovė „Achema“ aktyviai dalyvauja edukaciniame projekte „Būk atsakingas - saugok Baltijos jūrą“. Pagal jį, Lietuvos ūkininkai mokomi patikimai naudoti trąšas, jie supažindinami su Baltijos jūros apsauginėmis problemomis, kitais naudingais žinoti dalykais.
„Achema“ nuolat dalyvauja Aplinkos ministerijos, Inžinerinės ekologijos asociacijos bei kitų institucijų skelbiamame konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ . Pelnė apdovanojimų už aiškiai suprantamą bei išmatuojamą veiksmingą aplinkos apsaugos politiką, gamtinių išteklių efektyvų panaudojimą, gamybos agregatų modernizavimą, įdiegiant juose naują išmetamų dujų valymo technologiją ir kitus patobulinimus.
Buvome apdovanoti už šiuolaikinių produktų gamybą, o Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimų ceremonijoje prieš 3 metus „Achema“ iš visų didžiausių šalies pramonės įmonių pripažinta Metų aplinkosaugos įmone. Taip įvertintos mūsų bendrovės pastangos mažinti poveikį aplinkai bei jos atsakingas požiūris į verslą.
- Ar liko dar kokių nepadarytų aplinkosaugos darbų, ir gal jie būtų susiję su diegiamais naujais „Achemos“ produktais, su bendrovės plėtra? Jeigu taip, tai ką artimiausiu metu ta tema žadate nuveikti?
- Kadangi mūsų gamybos - labai brangios, asortimento plėtra kainuotų didelius pinigus. Galimai naujai produkcijai - „Achemos“ asortimento plėtrai - reikėtų statyti naują įmonės cechą. Jis kainuotų apie milijardą litų. Tokia investicija bent artimiausiais metais nėra numatyta. Bet aplinkosaugos srityje investicijų bus.
Vėl toliau numatoma mažinti gamyboje azoto oksido NOX kiekius. Kartu numatoma ir lėšų sutaupti. Kam mokėti už taršą, jei galima pasidaryti geresnį variantą - įdiegti papildomų priemonių ir taip sutaupyti.
Jau dabar mums neprastai sekasi einant šia linkme. Dėl investicijų, dėl gamybos proceso bei kitų patobulinimų jau galime atsisakyti dalies taršos kvotų. Jas parduodame užsienio šalims, - yra specialūs aukcionai. Gautus už tokią prekę pinigus „Achema“ investuoja į aplinkos apsaugą.
