Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį pramonės produkcijos (išskyrus rafinuotus naftos produktus) augimas sudarė 6,6 proc. ir jau 0,4 proc. viršijo 2008 m. pirmąjį pusmetį pasiektą gamybos apimčių rekordą.
„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu pramonėje dirba maždaug penktadaliu mažiau darbuotojų nei dirbo prieš ketverius metus - nors tai nėra maloni situacija darbo rinkai, tai rodo akivaizdžiai padidėjusį įmonių efektyvumą ir konkurencingumą“, - sako ekonomistas.
Lietuvos įmonių gamybos pajėgumų panaudojimo lygis birželio mėnesį siekė 72 proc. ir išliko žemiau optimalaus lygio. N. Mačiulio teigimu, nepanaudoti gamybiniai pajėgumai rodo išliekantį nemažą pramonės augimo potencialą. Tačiau daugiau nei du trečdaliai Lietuvos pramonės produkcijos yra realizuojama užsienio rinkose, todėl jos tendencijas ateityje lems situacija užsienio rinkose.
„Akivaizdžiai lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas bei besitęsianti recesija euro zonoje gerų perspektyvų nežada. Apie didėjančią konkurenciją rodo ir pramonės produkcijos kainų pokyčiai - ne Lietuvos rinkoje parduodama produkcija pinga jau tris mėnesius iš eilės“, - sako jis.
N. Mačiulio nuomone, euro problemos yra palankios Lietuvos pramonininkams - daugumos pasaulio valiutų atžvilgiu silpnėjantis euras didina Lietuvos gamintojų konkurencingumą.
„Pavyzdžiui, ir Švedijos, ir Norvegijos krona euro atžvilgiu pabrango iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. Nuo vasaros pradžios Lenkijos zlotas euro atžvilgiu pabrango maždaug 6 proc., o Rusijos rublis - 7,3 proc. Dėl to galima tikėtis tolesnio prekių eksporto augimo į kaimynines šalis“, - pažymi jis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad ir antrąjį šių metų pusmetį apdirbamoji gamyba išliks vienas sparčiausiai augančių Lietuvos sektorių, nors augimas ir bus lėtesnis.
„Verta pabrėžti, jog kalboms apie antrąją krizės bangą Lietuvoje šiuo metu nėra daugiau priežasčių nei jų buvo prieš metus“, - įsitikinęs N. Mačiulis.
