„Mūsų tyrimai visiškai paneigia politikų pasisakymus, kad Lietuvai gresia antroji krizės banga. Jie nerodo jokios antrosios krizės bangos. Mūsų nuomone, kalbant viešoje erdvėje reikia realiai vertinti ekonominę situaciją ir sakyti, kad jokios antros krizės bangos nėra“, - antradienį spaudos konferencijoje tvirtino LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
„Viešojoje erdvėje didėjantis negatyvių pasisakymų apie antrąją krizės bangą kiekis bei blogėjanti euro zonos makroekonominė būklė gali reikšmingai pabloginti gyventojų lūkesčius bei padidinti gyventojų polinkį taupyti“, - skelbiama LPK apžvalgoje, parengtoje pagal įmonių vadovų apklausą.
LPK: Lietuvai Europa nebaisi
A. Izgorodinas tikina, kad Lietuvai galima euro krizė nėra baisi.
"Išankstiniai ekonominiai indikatoriai rodo, kad padėtis euro zonoje jau stabilizuojasi, tiesa, labai žemame lygyje. Kita vertus, mums tos problemos tiesioginės įtakos didelės nedaro, nes Lietuvos pramonė ir Lietuvos ekonmika yra labiau susijusi su didžiosiomis euro zonos valstybėmis.
Visos didžiosios euro zonos valstybės, išskyrus Olandiją, šiais metais džiaugsis ekonomikos augimu. Kalbėti apie eksporto susitraukimą neverta", - teigė jis.
Pramoninkai: gąsdinsite krize - teks mažinti algas ir atleisti darbuotojus
Prieš porą savaičių apie antrąją krizės bangą pradėjo kalbėti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, ši banga yra neišvengiama, ir atslinks dėl aplinkinėse šalyse bręstančio sunkmečio. „Šį kartą, kaip ir pirmosios krizės atveju, pagrindinės priežastys bus išorinės. Nes Lietuvos ekonomika maža, labai atvira ir priklausoma nuo to, kas vyksta aplink“, - sakė D. Grybauskaitė LTV laidoje.
Pramonininkų analitikai kalba priešingai. Pasak jų, antros krizės bangos nėra.
"Manome dvi labai dideles grėsmes, kurios bus aktualios vidaus rinkai. Tai politikų gąsdinimai dėl antros krizės bangos ir dujų bei šildymo kainos.
Politikų gąsdinimus, tokius pasisakymus vertiname gana kritiškai ir neigiamai. Nes nei Lietuvos ekonomikos duomenys, nei lūkesčių tyrimai nerodo jokios antros krizės bangos. Ir mūsų tyrimai, ir oficiali statistika rodo tolimesnę Lietuvos ūkio plėtrą. Politikai, ne visiškai pagrįstai kalbėdami apie antrą krizės bangą, daro meškos paslaugą visai Lietuvos ekonomikai, nes jie gali sukelti vadinamąsias baimės krizes ekonomikoje. Tokios krizės kyla nuo vartotojų lūkesčių pablogėjimo.
Kas būtų blogiausiu atveju? Įsivaizduokite, politikai gąsdina. Tai vykta šiuo metu. Nuo to blogėja vartotojų lūkesčiai, tada žmonės pradeda mažiau vartoti, daugiau taupyti. Todėl mažėja vidaus vartojimas, tai blogina verslo lūkesčius, gamybą, poreikį investuoti, tada matome darbuotojų atleidimus ir atlyginimų mažėjimą", - teigė A. Izgorodinas. Jis tvirtino, jog politikai turi ne kalbėti apie antrą krizę, o mažinti dujų kainas.
"Mūsų nuomone, kalbant viešoje erdvėje reikia realiai vertinti ekonominę situaciją ir sakyti, kad jokios antros krizės bangos nėra. Mūsų tyrimai nerodo jokios antros krizės bangos šių metų trečią ketvirtį.
Didžioji krizė – ne problemos eurozonoje, o neribotai augančios dujos ir šildymo kainos. Vietoj to, kad politikai gąsdintų apie antras krizės bangas, didesnį dėmesį turi skirti realiems veiksmams, pabandyti pažaboti nekontroliuojamą dujų ir šildymo kainų augimą. Nes gaunantiems mažiausias pajamas krizė iir nesibaigė, turint galvoje didžiulį kainų didėjimą, jie turi vis didesnę dalį savo pajamų skirti tam", - teigė jis. A. Izgorodinas: Taupyti reikia daugiau
Paklaustas, kiek gyventojai turėtų taupyti, kad nekenktų ekonomikos augimui, A. Izgorodinas kalba, kad taupyti reikėtų daugiau.
"Lietuvos vartotojai taupo mažiausiai Europos Sąjungoje. Tai reikia vertinti labai blogai. Taupymo normą reikėtų didinti, žmonės turi daugiau dėmesio skirti taupymui. Taupymas nėra blogai, nes krizės metu leidžia tam tikrą laiką išgyventi", - sakė jis.
Maistas brangs, bet lėčiau
Trys penktadaliai LPK apklaustų vadovų mano, kad liepą-rugsėjį Lietuvoje bus vartojama tiek pat, kiek anksčiau. Trečdalis prognozuoja, kad vidaus vartojimas kiek paaugs. LPK mano, kad augimas bus, bet labai lėtas.
„Žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, ir toliau itin jautriai reaguoja į besitęsiantį, nors ir šiek tiek sulėtėjusį, būtiniausių prekių ir paslaugų brangimą. Maisto kainų brangimas pastebimai lėtėja, tačiau itin spartus išlieka šildymo, vandens, elektros ir dujų brangimas, ganėtinai sparčiai brangsta alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir transporto paslaugos. Tai skatina tokius pirkėjus pirkti tik per išpardavimus bei akcijas“, - svarstoma LPK apžvalgoje.
Vadovų apklausa rodo, kad pusė jų liepą-rugsėjį nesirengia keisti darbuotojų skaičiaus, o beveik du penktadaliai ketina samdyti daugiau. Įdarbinimo atveju, tikėtina, vyraus ne laikinosios, o neterminuotos darbo sutartys.
Du trečdaliai vadovų liepą-rugsėjį neketina keisti algų, o trečdalis planuoja laipsniškai jį didinti.
Dažniausiai produkcijos kainas kelti planuoja maisto pramonės įmonių vadovai. Tai daryti rengiasi pusė jų.
Du trečdaliai įmonių prognozuoja, kad eksportas augs, trečdalis – kad nesikeis. LPK nuomone, eksportas augs negreitai, nes trukdys prasta euro zonos šalių būklė bei Lietuvos verslininkų nenoras investuoti į papildomus pajėgumus.
„Stebuklų tikėtis eksporto srityje neverta“, - sakė A. Izgorodinas.
