„Jei projektas bus patvirtintas, Lietuva teisiškai jau galės vadintis užsienio atliekų deginimo placdarmu. Beliks sulaukti, kol iškils milžiniški atliekų deginimo fabrikai ir pirmyn, galėsime pleškinti šiukšles iš viso pasaulio“, - įsitikinęs M. Zasčiurinskas. Jis dėl šio projekto kreipėsi į Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių.
Pasak parlamentaro, Lietuvos ateičiai svarbus dokumentas Aplinkos ministerijos įformintas kaip Komunalinių, mišrių komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų biologiškai skaidžios dalies apskaičiavimo tvarka.
12-ajame šio teisės akto projekto skyriuje sakoma: „Įmonės, iš ES ar ne iš ES importuotų atliekų gaminančios kietąjį atgautąjį kurą, biodujas, naudojančios iš ES ar ne iš ES importuotą kietąjį atgautąjį kurą, biodujas, komunalines, po rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas, gamybos ir kitoje veikloje susidarančias atliekas energijos gamybai, teikia LR energetikos ministerijai ir LR aplinkos ministerijai ataskaitą...“ „Čia įdomiausi trys momentai. Pirmasis, kad planuojamas komunalinių atliekų importas energijos gamybai. Tai yra - deginimui. Antrasis, kad importas galimas ne tik iš ES valstybių, bet iš viso pasaulio šalių“, - vardino M. Zasčiurinskas.
Anot jo, taip pat galima daryti prielaidą, kad importuotų atliekų likučiai, kurie netiks deginimui, bus laidojami Lietuvos sąvartynuose. „Šiandien mūsų valstybė, kuri nesugeba tinkamai tvarkytis su nuosavomis atliekomis, kloja pamatus užsienio šiukšlių atsivežimui. Tai yra skandalas, kuriam būtina kuo skubiau užkirsti kelią“, - įsitikinęs M. Zasčiurinskas.
Jo teigimu, tampa akivaizdu, kodėl didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu yra statomi ir projektuojami deginimo fabrikai, kurių pajėgumai didesni negu miestų poreikis.
Pasak parlamentaro, Klaipėdoje statomas fabrikas per metus sukūrens 250 tūkst. tonų šiukšlių, nors Klaipėdos regione susikaupiančių atliekų kiekis yra ne daugiau kaip 130 tūkst. tonų kasmet. Paskelbta, kad atliekų deginimo jėgainės pajėgumai Vilniuje bus apie 500 tūkst. tonų per metus. M. Zasčiurinsko teigimu, šis skaičius dvigubai didesnis nei Vilniaus regione surenkama atliekų.
Anot Seimo nario, Kaune atliekų deginimo fabriką planuojanti bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ iš viso delsė pristatyti, o kauniečiai buvo maitinami gandų nuotrupomis. „Visuomenė ilgą laiką buvo klaidinama ketinamas kūrenti šiukšles vadinant biokuru“, - sakė M. Zasčiurinskas.
Jo teigimu, vėliau buvo pasakojama, kad Kaune bus deginamos išimtinai išrūšiuotos atliekos. „Dar vėliau spaudoje buvo teigiama, kad Lietuvoje planuojamos jėgainės bus panašios į Stokholme veikiančią elektrinę, kurioje deginamos nerūšiuotos atliekos. Po to pasirodė žinių, kad įprastai importuojamos ne dvokiančios šiukšlės, o iš jų jau pagamintas atgautasis kuras. Dabar kuriami teisės aktai visas šias kalbas paneigia ir kelia labai daug rimtų klausimų“, - teigė parlamentaras „darbietis“ M. Zasčiurinskas.
