Tikėtasi, kad italas pagaliau pristatys naują euro gelbėjimo planą, tačiau sprendimų vadeles M.Draghi netikėtai perdavė Europos valstybių politikams.
„Padarysime viską, ko tik reikės, kad euras būtų išsaugotas. To tikrai pakaks”, – dar prieš savaitę pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas M.Draghi.
Nuo to laiko visi įsidėmėjo jo žodžius, o eilinio ECB posėdžio buvo laukiama tarsi išganymo.
Vokiečiai stojo piestu
Ką išties turėjo galvoje M.Draghi? Kad skolose skęstančioms Pietų Europos šalims bus suteikta dar daugiau pagalbos? Jei taip, kiek tai dar kainuos visai euro zonai? O gal banko smegenų centre sukurptas naujas, dar negirdėtas euro gelbėjimo scenarijus?
Žibalo į spėlionių ugnį įpylė vienas Vokietijos laikraštis, pranešdamas apie M.Draghi planus: neva ECB ir Europos stabilumo mechanizmo fondas ketina pirkti prasiskolinusių Ispanijos ir Italijos vertybinius popierius.
Vokietijos centrinis bankas iškart pareiškė, kad prieštarauja tokiems planams. Tą patį pakartojo ir šios šalies finansų ministras Wolfgangas Schäuble. Net Ispanija pradėjo purtytis tokios paramos. Bet finansų rinkos sukruto – brango nafta, iš pelkių liūno vėl šoktelėjo euro kursas.
Tikėtasi pernelyg daug
ECB vadovo pranešimo vakar laukta nekantriai. Investuotojams rūpėjo, kokį euro gelbėjimo planą pristatys M.Draghi. Ar jis paneigs, ar patvirtins kalbas apie ketinimus pirkti Italijos ir Ispanijos vertybinius popierius?
Kai kurie ekonomistai teigė, kad M.Draghi iš esmės nebegali nedaryti nieko, nes vėliau ECB teks spręsti dar didesnes problemas nei dabar.
Tačiau po posėdžio ECB vadovas viso labo patvirtino, kad rengiamas naujas pagalbos planas, kuris turėtų stabilizuoti euro zonos valstybių skolinimosi kainą. Konkretaus – nieko.
Ispanija šiuo metu gali skolintis nebent už rekordines palūkanas. Kai kurios kitos šalys, nepriklausančios euro zonai – Šveicarija, Danija, obligacijas išplatina su minusiniais procentais.
Tai reiškia, kad šalių vertybinius popierius perkantys investuotojai už tai turi ir primokėti.
Viltys atidėtos rugsėjui
Europos centrinio banko vadovas neišvengė klausimų apie gandus dėl Ispanijos ir Italijos obligacijų pirkimo. M.Draghi teigė suprantantis, kad tokia idėja labai nepriimtina Vokietijos lyderiams.
Tačiau jis patvirtino, kad Europos centrinis bankas yra pasirengęs pirkti Italijos ir Ispanijos vertybinius popierius. Vis dėlto tai būtų daroma tik tuo atveju, jei euro zonos šalių vyriausybės palaikytų tokį sprendimą ir pačios pasielgtų panašiai.
Anot M.Draghi, ECB veiksmų galėtų imtis rugsėjo pradžioje, o kokie jie bus, turės spręsti su sunkumais susidūrusios šalys.
Kitaip tariant, jos pačios turėtų kreiptis ir sutikti su visomis keliamomis sąlygomis.
Beje, ECB kai kurių euro zonos valstybių obligacijoms pirkti nuo 2010-ųjų gegužės jau yra išleidęs 210 milijardų eurų.
Rinkose – nusivylimas
Nekonkretūs planai gelbėti eurą nuvylė tarptautines finansų rinkas. „Brent” naftos kaina ECB vadovo pasirodymo krito žemiau 106 JAV dolerių už barelį ribos.
Tai rodo, kad investuotojams nepakako argumentų, kad Europa pasirengusi susidoroti su naujais skolų krizės iššūkiais.
Laukiant naujo ECB sprendimo didėjo ir naftos kaina, ir euro kursas.
„Ši diena – gerokai nuvilianti.
Bet kokių veiksmų galimybę jis iš esmės permetė politikams”, – M.Draghi pasirodymą pakomentavo „Knight Capital” strategas Ioanas Smithas.
Palūkanos nesikeis
* Vakar posėdžiavusi ECB taryba nesumažino bazinių palūkanų. Jos liko ties 0,75 proc. riba.
* ECB bazinės palūkanos pastarąjį kartą buvo sumažintos liepos 5 dieną, kai jos buvo apkarpytos 0,25 procentinio punkto.
