Paprastai į tokį klausimą atsakydavau taip: „Gal kažkada ir buvo patentuotas receptas, tačiau strategiškai gėrimų gamintojams geriau saugoti receptūrą paslaptyje, jei tik tai įmanoma padaryti.“
Vėliau priduriu, kad tipiniu atveju patentas galioja 20 metų, vadinasi, po 20 metų nuo recepto patentavimo bet kas galėtų imti ir gaminti šį kultinį gėrimą. Tai kaip yra, kad gėrimas gyvuoja jau daugiau nei šimtą metų ir imituojančių produktų jam vis dar nėra?
Atrodo, atėjo metas iš tikrųjų pasiaiškinti, ar buvo bandoma „Coca-cola“ receptą saugoti intelektinės nuosavybės priemonėmis, ar ne.
Iš kompanijos istorijos
Kompanijos puslapyje surašyta istorija pateikia labai nedaug faktų apie gėrimo receptūrą, tačiau užsiminta, kad „Coca-cola“ sukūrėjo dr. Johno Pembertono teisių perėmėjas Asa Griggsas Candleris už maždaug 6 tūkst. litų (2,3 tūkst. JAV dolerių) įsigijo visą verslą, iškart po recepto autoriaus mirties. Tuo metu gėrimas dar nebuvo išpopuliarėjęs, jo buvo parduodama tik 9 stiklinės per dieną.
Istorijoje minima keletas verslo susitarimų, kada buvo įsigyjamos vienokios ar kitokios teisės (pavyzdžiui, pilstyti į butelius), tačiau apie receptą nutylima. Pasakyta tik tiek, kad gėrimas buvo gaminamas maišant sirupą su gazuotu vandeniu. Beje, užsiminta, kad būta kopijuotojų, tad kompanija nusprendė stiprinti prekės ženklą ir investavo į įvaizdžio sukūrimą, kurio dalimi tapo ir originalaus dizaino butelis.
Minimame 1985-ųjų receptūros pakeitime teigiama, kad tai buvo pirmasis receptūros pakeitimas per 99 gėrimo gyvavimo metus ir, naujajam receptui neprigijus, buvo grąžintas senasis, kuris galioja iki šiol.
Perskaičius oficialią istoriją, vis tiek lieka neaišku, ar receptą buvo bandoma saugoti, ar ne?
Patentų paieška
Ką gi, imkimės rimtesnių instrumentų, kad įmintume rudojo gėrimo mįslę. WIPO patentų duomenų bazės paieškoje, pareiškėjo eilutėje (angl. Applicant name) įvedus žodžius „coca cola“ gauname rezultatus, kad „Coca-cola Company“ priklauso 1328 patentai, o „COCA COLA CO“ priklauso 802 patentai. Akivaizdu, kad kalba eina apie tą pačią kompaniją, vadinasi, visumoje kompanija valdo ar valdė 2130 patentų.
Kaip gėrimus gaminančiai kompanijai, skaičius atrodo išties įspūdingai. Net nesigilinant į tų patentų turinį, daugelį potencialių kopijuotojų atbaidytų vien patentų kiekybė – negi įmanoma tiek peržiūrėti ir būti tikriems, kad nepažeisi kažkurių teisių?
Norint atsakyti į pagrindinę šio straipsnio temą, žiūrime, ką kompanija patentavo anksčiausiai – gal tai buvo pagrindinis gėrimo receptas? Tam tikslui suradau seniausią publikuojamą patentą, susijusį su „Coca-cola“ vardu.
Jo pavadinimas skamba keistai „MEJORAS EN LOS APARATOS FRIGORÍFICOS“, išvertus iš ispanų kalbos reikštų „Šaldytuvų įrangos patobulinimai“. Šis patentas publikuotas 1931 metais ir neturi jokio ryšio nei su receptūra, nei su buteliais.
Antrasis patentas jau kalba apie butelius – „UN PROCEDIMIENTO PARA LA LIMPIEZA DE BOTELLAS“, kas išvertus reikštų „butelių plovimo tvarka“, betgi receptas vis dar neminimas. Tokiu būdu, perskaičius visų patentų pavadinimus iki maždaug 1980-ųjų metų, visi išradimai buvo susiję su išpilstymo, transportavimo ir maišymo įranga. Tik 1980-aisiais atsiranda užuominos apie priedus, naudojamus gėrimuose. Čia minima askorbo rūgštis (vitaminas C), dažikliai ir panašios medžiagos, tačiau bendro recepto vis dar nėra.
Darau dvi prielaidas – arba receptas toks akivaizdus, kad nėra ką ir patentuoti, arba kompanija saugo receptą kaip komercinę paslaptį ir niekur jos neviešina.
Dizainas ir prekių ženklai
Pasinaudojus JAV patentų tarnybos prekių ženklų paieška, pavyko surasti pirmąją „Coca-cola“ prekės ženklo registraciją, kurios prioriteto data yra 1892 m. gegužės 14 d. ir ši registracija yra palaikoma iki šiol.
Tai matyt ir bus didžiausias kompanijos turtas. Apie 2000-uosius metus šis prekės ženklas buvo pripažintas didžiausią vertę turinčiu prekės ženklu pasaulyje.
Įdomu tai, kad tarp registruotų prekių ženklų yra ir butelio atvaizdų. Atrodytų keista, kad butelio dizainas saugomas prekių ženklų registre. Tačiau geriau pagalvojus, tampa aišku, kad tik tokiu būdu galima turėti nepasibaigiančią registraciją, mat dizaino registracijos didžiausias galiojimo terminas yra 25 metai, o ženklas, jei pratęsiamas, galioja neribotai.
Žvilgtelėjus į Europos Bendrijos dizaino registrą matome, kad registruota daugiau kaip 300 skirtingo dizaino pavyzdžių, priklausančių “Coca-cola Company”. Nors tarp registracijų pasitaikė keletas butelio dizainų, dažniau registruojami įvairūs maketai, stiklinės, prietaisų dizainai ir pan.
Trumpiau tariant, dizaino registre kompanija saugo tik tuos pavyzdžius, kurie turi trumpalaikę vertę, o pagrindiniai simboliai – ženklas ir butelis – saugomi prekių ženklais, užtikrinant jų amžinumą.
Turėjau viltį, kad aptiksiu skonio prekių ženklų, nes tokių esama. Deja tokių neaptikau, tad negaliu teigti, kad skonis kažkam priklauso.
Išvados
Taigi, apibendrinant tyrimo rezultatus, deja, negaliu pateikti vienos ir neginčijamos išvados. Tačiau surinkta informacija leidžia teigti, kad kultinio gėrimo „Coca-cola“ galia slypi ne tiek receptūroje, o įvaizdyje.
Per daugiau nei 100 metų istoriją išmintingi kompanijos vadovai investavo daug, kad produktą su vartotoju sietų emocinis ryšys. Aš pats asmeniškai netikiu, kad patyręs gėrimų technologas negalėtų atkartoti ar bent jau stipriai priartėti prie „Coca-cola“ skonio, juk tai viso labo karamelės sirupas, atskiestas gazuotu vandeniu, su keletu priedų.
Tačiau joks imituotojas negalės jo pavadinti niekuo panašiu į žodžius „Coca-cola“ ir niekas negalės imituoti butelio dizaino. Mano galutinė išvada sako, kad vis dėlto „įvaizdis yra viskas“ ir jokių didelių paslapčių čia nėra.
Straipsnis iš portalo pinigukarta.lt
