„Šiuo metu verslo atstovai ir kiti piliečiai kelia klausimą dėl per didelių mokesčių bankams už klientų atsiskaitymą banko kortelėmis ir naudojimąsi bankomatais. Užsienio praktika rodo, kad bankai galbūt viršija savo įgaliojimus neteisėtai susitarę dėl apmokestinimo. Net jeigu taip ir nėra, akivaizdu, kad egzistuoja problema dėl tokio apmokestinimo reguliavimo ir jo dydžio nustatymo“, - išplatintame pranešime teigia A. Anušauskas.
Jis šiuo klausimu kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir Konkurencijos tarybą.
Kainos nesikandžioja?
Pati paprasčiausia „Swedbank“ debeto kortelė „Debit MasterCard“ kainuoja 2 litus per mėnesį, taigi per metus susidaro 24 litų suma. Dar yra taikomas 20 litų mokestis už kortelės pakeitimą, o pati kortelė galioja 3 metus.
Pervesti pinigus internetu „Swedbank“ internetiniame banke į kito asmens sąskaitą kainuoja 0,8 lito, o atėjus į banko padalinį tenka mokėti 2 litus.
Tuo tarpu DNB banko padalinyje 2 litus tenka mokėti tiek pervedant pinigus į savo, tiek į svetimą sąskaitą, o elektronine bankininkyste kam nors pervesti pinigus kainuoja 1 litą.
Debetinės DNB kortelės („Maestro“ arba „Visa Electron“) išdavimo mokestis – 35 litai. Kas metus taip pat tenka sumokėti 35 litų administravimo mokestį. Taip pat nuskaičiuojamas 1 lito mokestis už grynųjų pinigų išėmimą bankomatuose.
Debetinė SEB banko kortelė galioja 4 metus, kasmet reikia sumokėti 20 litų mokestį. Už grynųjų pinigų išėmimą iš bankomato reikia sumokėti 0,4 proc. nuo visos išimamos pinigų sumos (bent 1 litą). Atėjus į SEB padalinį ir pervedus pinigus į savo sąskaitą, reikia sumokėti 1 litą, į svetimą – iki 5 litų, priklausomai nuo sumos dydžio ir valiutos.
Paviešintas tyrimas padės tašką
Bankų asociacijos prezidentas, remdamasis Europos Komisijos atliktu tyrimu 2008 metais, dėsto, kad Lietuvoje bankų paslaugos litais yra bene patraukliausios Europoje: „Vidutiniško šalies piliečio, kuris naudojasi ne verslo paslaugomis, įkainiai yra faktiškai vieni žemiausių Europoje. Pasisakymas, kad bankai turėtų mažinti paslaugų įkainius, mano nuomone, yra priešrinkiminė akcija. Buvo galima numanyti, kad prieš rinkimus politikai kels šį klausimą ir kalbės apie jį viešai.“
Anot asociacijos prezidento, iš bankinių paslaugų Lietuvoje daug kainuoja pervedimai eurais, tačiau jie sudaro 2-3 proc. visų pervedimų. „Taip pat galime prisiminti, kad lietuviai bene vieninteliai Europoje turėjo nemokamą sąskaitų atidarymą, todėl dauguma jų susikurdavo dešimtimis. Vėliau, mano duomenimis, buvo įvesti simboliniai mokesčiai, kad žmonės optimizuotų sąskaitų skaičių.“
„Pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje sąskaitos atidarymas kainuoja maždaug 350 eurų, bet kiti banko paslaugų mokesčiai beveik nieko nekainuoja. Visur reikia žiūrėti proporciją. Vieni sumoka daugiau iš pradžių, kiti atsiskaito dalimis“, - patikslina S. Kropas.
Lietuvos bankas informavo, kad jau nuo 2011 m. balandžio itin atidžiai stebi mokėjimo paslaugų įkainių rinką. Siekdamas suteikti galimybę vartotojams bankų įkainius palyginti ir pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją, 2011 m. spalį inicijavo viešą dažniausiai naudojamų paslaugų įkainių skelbimą. Atskiroje lentelėje skelbiami pigiausių paslaugų teikėjai. Netrukus po šio žingsnio įkainius sumažino net keli bankai ir mokėjimo įstaigos. Kai kurie iš jų netgi pabrėžė, kad jų sprendimus mažinant įkainius paskatino būtent Lietuvos bankas.
Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įkainiai turi būti nustatomi nepiktnaudžiaujant ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Kalbant apie ekonominį pagrįstumą, svarbu įvertinti bankų patiriamas sąnaudas ir nustatyti jų sąsają su paslaugų įkainiais. Kaip tik šiuo metu Lietuvos bankas atlieka specialų tyrimą, kurio rezultatai ir padės objektyviai įvertinti bankų sąnaudų atliekant mokėjimus dinamiką, nustatyti įkainių kitimo priežastis. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti jau rudenį. Siekdami didinti vartotojų informuotumą ir bankų sistemos skaidrumą rezultatai bus pristatyti visuomenei ir žiniasklaidai.
