R. Janutienė: „Pasimokiau ir kategoriškai atsisakiau paskolų“

Žurnalistė Rūta Janutienė savo laidose nagrinėja, kokiais būdais verslininkai ir politikos elitas uždirba pinigus bei juos išleidžia. Tačiau niekas nežino, kaip su savo finansais tvarkosi žinoma Lietuvos žurnalistė. 46-erių Rūta save priskiria prie gerai gyvenančių žmonių ir teigia, kad geram gyvenimui užtenka 5 tūkst. Lt per mėnesį. Atskleisti gaunamų pajamų dėl sutarčių su televizija negalinti Rūta pripažino, kad banko paskolos išvengti jai nepavyko, tačiau ji gali pasidžiaugti turima sodyba bei butu Vilniaus mieste. Vis dėlto apie pelningą gyvenimą Lietuvoje R. Janutienė atvirai papasakojo portalui lrytas.lt.

R. Janutienė: „Uždirbančių tiek, kiek uždirbu aš, turėtų būti didžioji dauguma.“<br>V. Balkūnas
R. Janutienė: „Uždirbančių tiek, kiek uždirbu aš, turėtų būti didžioji dauguma.“<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

2012-08-07 13:11, atnaujinta 2018-03-17 13:04

- Kaip planuojate savo pajamas ir išlaidas? Ar atsidedate pinigų sumą didesniems pirkiniams arba atostogoms?

- Planuoju ir bandau savo išlaidas numatyti bent jau apytiksliai, tačiau mano darbo tvarkaraštis yra sunkiai prognozuojamas ir niekada nežinau - turėsiu atostogų ar ne. Tad numatyti, ar uždirbtus pinigus išleisiu kelionei, ar norimam daiktui įsigyti, niekaip nepavyksta. Mane samdo televizija, todėl negaliu planuoti net ir savo laisvalaikio. Tiesą pasakius, kuo geriau sekasi, tuo mažiau progų išleisti tuos uždirbtus pinigus, tačiau jei turiu pinigų, vienaip ar kitaip randu progą juos išleisti.

- Dirbate pavojingą, įdomų ir intrigų kupiną darbą. Kaip save saugote nuo gresiančių pavojų?

- Esu apsidraudusi visais įmanomais gyvybės ir sveikatos draudimais. Ir tai yra vienintelis į ateitį nukreiptas bei suplanuotas sprendimas.

- Ar save laikote turtinga?

- Turėdama tokias pajamas, kokias gaunu dabar, aš patenku į gerai gyvenančių žmonių grupę, nors tos pajamos tikrai nėra stulbinančios. Manau, kad tokių žmonių kaip aš turėtų būti didžioji dauguma.

- Ar nenuosekliai planuojamos pajamos bei išlaidos jūsų neprivertė kreiptis į banką dėl paskolos didesniam pirkiniui?

- Bankinės paslaugos yra vienintelis dalykas, kurio aš kategoriškai atsisakiau ir ateityje neketinu dar kartą imti paskolos. Manau, kad bankai su klientais elgiasi nesąžiningai. Kai šalį ir visą pasaulį apėmė sunkmetis, bankai į bėdą pakliuvusius žmones ignoravo ir galvojo tik apie save. Manipuliacija palūkanomis ir klientų spaudimas į kampą leido man suvokti, kad galiu gyventi ir be banko paslaugų. Manau, kad geriau įsigyti seną „Ford“, nei lizingu pirkti naują automobilį.

Aš didelių turtų niekada neturėjau. Turiu butą ir sodybą, turiu skolų bankui, tačiau esu suplanavusi, kaip finansiškai patogiai atsiskaityti ir nenuskęsti tame liūne. Labai džiaugiuosi, kad ši paskola nėra didžiulė našta - kas mėnesį iš mano sąskaitos į banką nukapsi nedideli pinigai.

- Net ir kategoriškai atsisakiusi visų banko paslaugų, vis dėlto savo pinigus patikite bankui ir kojinėje nekaupiate?

- Na, nesu tiek nutrūkusi nuo šiuolaikinio pasaulio ir banko kortelėmis naudojuosi bei pinigus laikau banke. Kortele atsiskaitinėju jau daugelį metų – galbūt nuo tada, kai jos tik pasirodė Lietuvoje.

- Laikote piniginėje grynųjų pinigų ar naudojatės tik kortele?

- Grynųjų pinigų savo piniginėje turiu itin retai ir dėl to neretai iškyla problemų ten, kur negalima atsiskaityti banko kortele.

- Ar galėtumėte patarti, kaip susitaupyti ir kaip uždirbti bei gerai gyventi Lietuvoje?

- Nors ir nesu patarimų „kaip gyventi geriau“ ekspertė, tačiau manau, kad gyvenant Lietuvoje reikia kuo mažiau klausyti, ką sako kiti, tikėti reklama ar ažiotažą keliančiomis prognozėmis. Reikia daryti priešingai, nei siūloma: kai visi parduoda – reikia pirkti, kai visi perka - parduoti.

Taip jau yra, kad žmonės, linkę pasiduoti bandos jausmui, dažnai pakliūva į didžiules bėdas. Man labai liūdna, kad daug jaunų žmonių įklimpo į paskolų liūnus ir beprotiško skolinimosi pinkles, kad jie priversti išeiti į gatves neturėdami nuolatinių pajamų ir garantijų. Juk daugelis garbingo amžiaus žmonių sakė: „Neimkit paskolos naujos statybos name esančiam butui, kuris kainuoja 400 tūkst. Lt.“ Deja, bet daugelis neklausė ir dabar yra priversti krauti turtus bankams. Reikia galvoti savo galva ir, kai visi aplinkui rėkia, kad dabar yra paskutinė sekundė pirkti, nes viskas brangs, reikia daryti priešingai.

- Manote, kad norint Lietuvoje gyventi gerai reikia plaukti prieš srovę?

- Taip, reikia plaukti prieš srovę ir tik retkarčiais pasiplaukioti pasroviui.

- Ar įmanoma kilti karjeros laiptais ir uždirbti nesinaudojant pažintimis?

- Ne pažintys svarbiausia. Manau, kad svarbiausia turėti gerą išsilavinimą dėl to reikia investuoti į savo vaikus - kad ir jie turėtų išsilavinimą. Būtent tai gali atverti vartus gero gyvenimo pradžiai. Nereikia net ir pažinčių, kai moki kurti ir tuo dalytis.

- Kokia suma, jūsų nuomone, yra pakankama tam, kad Lietuvoje gyventi būtų gera?

- Apie 5 tūkst. Lt per mėnesį yra ta suma, kurios pakanka žmogui, gyvenančiam Vilniuje. Kituose miestuose – mažiau, o jei pati gyvenčiau kaime, man užtektų ir 2 tūkst. Lt.

- Kaip suktumėtės iš padėties, jei jus prispaustų nepriteklius?

- Na, mano turtai ir taip yra labai nedideli bei akimis aprėpiami. Kadangi butas, kuriame gyvenu, yra mamos, o per savo gyvenimą turtų prikaupti nespėjau, tai nelabai ką turiu prarasti. Žinoma, turiu santaupų banke, tad jaučiuosi šiek tiek saugiau.

- Kaip elgiatės su sutaupytais pinigais – investuojate, perkate vertingus daiktus?

- Esu paprastas žmogus, gyvenantis iš savo profesijos ir nemoku pinigais uždirbti pinigų – neperku jokių akcijų ar kitų vertybinių popierių.

- Ar kaupiate senatvei privačiame pensijų fonde?

- Taip, kaupiu trečiosios pakopos pensijų fonde ir 10 proc. savo pajamų atidedu saugiai ateičiai.

- Užsiimate labdaringa veikla?

- Jei manęs kas nors prašo, duodu, tačiau nesu tas žmogus, kuris galėtų užsiimti labdaringa veikla. Skiriu tuos 2 proc. mokyklai ir visuomet duodu gatvėje elgetaujančiam žmogui. Niekada netyrinėju tų žmonių – apsimetėliai jie ar ne. Jei jie išėję į gatvę prašo pinigų, vadinasi, jiems reikia pagalbos.

- Kiek pinigų skiriate savo vaikams?

- Vaikai yra atsakomybė, kurią aš sąmoningai prisiėmiau ir manau, kad vaikai privalo turėti pinigų. Auginti vaikus Lietuvoje yra labai brangu, tačiau savo vaikams skiriu kur kas daugiau nei sau.

- Visuomenėje plačiai diskutuojama, kas šeimoje turėtų uždirbti daugiau – vyras ar moteris. Kaip jūs manote, kas namo turi parnešti daugiau pinigų?

- Šeimos pinigai yra uždirbami kartu ir nereikia žiūrėti, kas daugiau ar kas mažiau pinigų parneša namo. Tai yra bendros pastangos. Žinoma, kol kas Lietuvoje moteris dirbdama tą patį darbą kaip ir vyras gauna mažesnį atlygį, tai yra labai neteisinga. Moteris Lietuvoje yra antrarūšis padaras ir net atlikusi tą patį darbą geriau nei vyras, ji vis tiek gaus mažiau pinigų.

- Ką reikėtų daryti, kad vyro ir moters statusas visuomenėje įgautų lygybę?

- Manau, kad tai yra kultūriniai dalykai, kurie net ir per ilgą laiką sunkiai keisis. Negali įvesti dirbtinių pakeitimų, nes žmonėms mąstymo tai nepakeis ir sukels tik vidinį pyktį. Mūsų šalies gyventojų požiūris į moters statusą visuomenėje yra labiau musulmoniškas. Man labai patinka skandinaviška sistema, kur kiekvienas žmogus yra gerbiamas vienodai – jie dalijasi gerumu ir rūpinasi vienas kitu. Net ir ne Skandinavijos šalyse yra aiškiai matoma žmonių laimė – buvo be galo malonu žiūrėti Londono olimpiados atidarymo ceremoniją, kurioje aiškiai matėsi pasididžiavimas savo šalimi bei vienas kitu.  

- Ką reikia daryti, kad Lietuvoje situacija pagerėtų?

- Reikia padaryti tai, ką padarė estai – atiduoti šalies valdymą jaunajai kartai. Net ir mano amžius jau yra nebetinkamas valdyti šalį, nes mano kartos žmonės jau pragyveno savo ir jų gyvenimo kulminacija - jaunystė buvo sovietmečiu. Šalį turėtų valdyti tie jauni žmonės, kurie nori gyventi Lietuvoje ir savo gimtinėje turėti savo namus. Nemanau, kad tas sumanytas perėjimas ir atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos bei peršliaužimas A. Brazausko tariama išmintimi buvo klaida. Mano supratimu, estai padarė protingai, o jų pėdomis dabar seka ir Gruzija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.