„Svarbiausia bus, kaip po Ispanijos gelbėjimo pasikeis finansų rinkų požiūris į Baltijos valstybes. Negalime atmesti galimybės, kad investuotojų nuotaikos taps prastesnės ir skolinimasis Lietuvai pabrangs“, - sako DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis.
Šiuo metu Lietuva skolinasi palyginti nebrangiai. Balandžio mėnesį šalis išplatino 400 mln. eurų (1,3 mlrd. litų) obligacijų, kurios bus išpirktos po dešimtmečio, su 4,2 proc. palūkanomis. Tuo tarpu Ispanijos dešimties metų obligacijų palūkanos prieš dvi savaites pasiekė net 7,75 procento. M. Jurgelis įsitikinęs, kad bent šiais metais Lietuvos eksportas nei į Ispaniją, nei į kitas Europos Sąjungos šalis nemažės. Taigi šalies verslui nereikės dirbti mažiau.
„Į Ispaniją mes beveik nieko neeksportuojame. O į kitas Europos Sąjungos valstybes Lietuvos eksportas nemažėja, nepaisant to, kad Europos ekonomika jau antrą ketvirtį išgyvena recesiją ir traukiasi. Manau, bent šiais metais nerimo dėl eksporto neturėtų būti“, - sako jis.
Jam pritaria SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė.
„Ispanijos bėdos mums atsilieptų tik netiesiogiai, per siūlomas palūkanų normas. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti, ar krizė neišplinta į vadinamąsias centrines Europos Sąjungos rinkas, visų pirma, Vokietiją“, - mano ji.
Šių metų pradžioje valstybės skola pasiekė 42 mlrd. litus – tai yra 14 tūkst. litų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Šįmet už šią paskolą reikės sumokėti 2,1 mlrd. litų palūkanų. Per 2012-uosius skola išaugs apie 3 mlrd. litų, mat valstybė numatė išleisti tiek daugiau pinigų, nei surinks mokesčių.
Lietuvos ekonomika po 2008-2009 m. krizės atsigavo daugiausia vien dėl sparčiai išaugusio eksporto. Paklausa šalies viduje po krizės atsistato labai lėtai, mat tiek gyventojai, tiek verslas vis dar yra atsargūs.
Europos Sąjungos valstybės yra pagrindinės Lietuvos prekių ir paslaugų pirkėjos. Šiais metais į jas keliavo beveik du trečdaliai šalies eksporto. Likęs trečdalis buvo parduodamas daugiausia Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybėse.
Dauguma ekonomistų sutinka, kad iki metų pabaigos Ispanija iškels baltą vėliavą ir paprašys finansinės paramos iš Europos Sąjungos.
Šaliai siūlomų paskolų palūkanos išaugo tiek, kad skolintis jai tampa per brangu. Prieš kelias savaites šalies dešimties metų obligacijų palūkanos pašoko iki 7,75 procento. Jei palūkanos nesumažės, Ispanija bus priversta prašyti suteikti lengvatines paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo bei Europos Sąjungos.
Jei Ispaniją teks gelbėti, Europai reikės gerai pakrapštyti galvą, kur rasti pinigų. Mat šalis yra gerokai didesnė, nei anksčiau išgelbėtos Graikija, Airija, Portugalija. Ispanijos ekonomika yra ketvirta didžiausia euro zonoje, po Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.
Ispanijai iki 2014-ųjų būtina pasiskolinti 385 milijardus eurų (1,3 trilijono litų) savo išlaidoms, skaičiuoja „Credit Suisse“. Europos Sąjunga jau skyrė 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) paramą Ispanijos bankams.
Net jei Ispanija bus išgelbėta, iškils rimtų abejonių, ar Europos Sąjunga ras lėšų Italijai paremti, jei to prireiktų. Italijos poreikiai yra dar didesni nei Ispanijos.
Nerimas blogina ir kitų Europos valstybių padėtį. Nerimas dėl Ispanijos spaudžia ir kitas Europos valstybes. Italijos obligacijų palūkanos padidėjo iki 6,5 procento. Beveik visame kontinente smuko akcijų indeksai.
