„Pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į Vokietiją buvo 2,9 proc. mažesnis nei prieš metus, o į Prancūziją išvežta 0,7 proc. mažiau prekių. Tai yra tiesioginė euro zonos skolų krizės pasekmė Lietuvai. Ir toliau besitraukiant šio regiono ekonomikai, pagrindinis Lietuvos gamintojų iššūkis bus išlaikyti jame užimamą rinkos dalį, todėl ir antrąjį šių metų pusmetį nereikėtų tikėtis eksporto augimo Vakarų kryptimi“, - sako jis.
N. Mačiulis Lietuvos užsienio prekyboje įžvelgia ir teigiamą tendenciją - sparčiau auga eksportas į krizės nekaustomas kaimynes - Latviją, Estiją, Švediją bei beveik visas NVS šalis. „Stiprėjančios Baltijos šalių ekonomikos lėmė, kad Lietuvos eksporto augimas į Latviją ir Estiją pirmąjį šių metu pusmetį siekė, atitinkamai 20,6 ir 26,7 proc. Skandinavijos ir NVS šalių valiutų atžvilgiu pingantis euras ir toliau didins Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą šiose rinkose, todėl tikėtina, kad šių šalių dalis bendroje eksporto struktūroje didės“, - prognozuoja jis.
Pirmąjį pusmetį sparčiausiai augo Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę ir buvo net 62,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiau, ekonomisto vertinimu, šis augimas yra susijęs tik su pasikeitusiais naftos produktų srautais - didelė dalis naftos perdirbimo gamyklos „Orlen“ produkcijos, anksčiau eksportuojamos į Lenkiją, šiuo metu yra išvežama į Jungtinę Karalystę. „Dėl to matome ir ženklų eksporto sumažėjimą į Lenkiją. Tačiau dėl pingančio zloto kitų prekių ir paslaugų eksportas į šią kaimyninę šalį ir toliau augs“, - teigia jis.
Eksporto struktūroje ir toliau mažėja lietuviškos kilmės prekių dalis. 2008 metų pirmąjį pusmetį siekusi 71,6 proc., pernai per tą patį laikotarpį ji sudarė 64,8 proc., o šiemet dar sumažėjo iki 62,1 proc. N. Mačiulis tikina, jog ši tendencija nėra susijusi su Lietuvos gamintojų konkurencingumu, tačiau rodo sėkmingą reeksportuojančių įmonių veiklą.
Ekonomistas pažymi, jog teigiama tendencija yra ir tai, kad antrąjį šių metų ketvirtį iki 1,34 mlrd. litų sumažėjo užsienio prekybos deficitas. Pirmąjį šių metų ketvirtį deficitas buvo daugiau nei dvigubai didesnis - siekė 2,87 mlrd. litų ir buvo didžiausias nuo 2008 m. pabaigos. „Tačiau tol, kol Lietuva išlieka priklausoma nuo elektros energijos ir kitų energetinių išteklių importo, tikėtis subalansuotos užsienio prekybos nereikėtų“, - pabrėžia N. Mačiulis.
