Ar vertėjo keliems apsaugos darbuotojams vytis alaus butelį pavogusį vyrą ir dar per visą prekybos centrą šaukti: „Stok!”.
Anot vieno apsaugos tarnybos vadovo, net jeigu žmogus būtų pavogęs milijoną, apsaugininkų elgesys, kuris baigiasi įtariamojo mirtimi, yra nepateisinamas. Net jeigu apsaugos darbuotojai ir nelietė aukos, jie atsako už jo gyvybę.
Kokiomis vertybėmis ir taisyklėmis vadovaujasi apsaugos darbuotojų verslas, kas gali dirbti šį darbą, kokiais atvejais tarnyboje galima panaudoti jėgą, kaip apsauga turi elgtis kritiniais atvejais, Lrytas.lt paklausė įmonių vadovų.
Iš kart po įvykusios nelaimės, buvo pasigirdę liudininkų kalbų, neva apsaugos darbuotojai neįvertino susiklosčiusios situacijos, panaudojo fizinę jėgą ir nustūmė įtariamąjį iš antrojo prekybos centro aukšto. Vilniaus 1-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Kęstučio Skendelio teigimu yra visiška nesąmonė, jog įtariamasis buvo nustumtas - apsaugos darbuotojams kaltinimai nepateikti.
„Apie jokį pastūmimą negalima net kalbėti, tokio fakto nebuvo“, - tvirtino jis.
Tačiau dabar belieka tik filosofuoti - „kas būtų, jeigu būtų“. Žmogaus gyvybė nutrūko dėl smulkios vagystės ir nuosprendžio įtariamasis jau nebeišgirs.
Anot saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjo Alvydo Sadecko, pagrindinis apsaugininko uždavinys - sulaikyti įtariamąjį įstatymo numatytomis priemonėmis. A. Sadeckas teigė nežinantis konkrečios situacijos, susiklosčiusios „Ozo“ prekybos centre, bet iš to, ką žino, nemano, jog apsaugininkai būtų taikę neteisėtas priemones.
„Apsaugos darbuotojas gali vytis vagį, gali pranešti apie tai kitam savo kolegai. Bet dažniausiai tokiais atvejais imamasi aktyvių veiksmų. Juk ir iš šalies keistai atrodytų, kad apsaugininkas ar policininkas, užuot sulaikę pažeidėją, per raciją lieptų tai padaryti kitam. Žinoma, labai skaudu, kad atsitiko tokia nelaimė, žuvo žmogus. Tikėkimės, tyrimas atskleis, kas kaltas“, - portalui lrytas.lt sakė buvęs „Ekskomisarų biuro“ vadovas.
Mirtis - nepateisinama
Anot apsaugos paslaugų bendrovės „Komanda“ generalinio direktoriaus Juliaus Adomaičio, jei žmogus ką nors pavogė ar padarė nuostolių prekybos centre, apsaugos darbuotojų elgesys ir veiksmai, kurie baigiasi įtariamojo mirtimi, nepateisinami net jei fizinė jėga nebuvo panaudota.
Apsaugos priemonės, kuomet įtariamasis yra priverstas žudytis yra neadekvačios esamai situacijai.
„Net jei ir milijoną būtų pavogęs, tokia apsaugos pasekmė negalima“, - sakė pašnekovas.
Fizinės prievartos bei psichologinio spaudimo nepateisina ir „Ekskomisarų biuro“ viceprezidentas Arvidas Januška. Apsaugos darbuotojas privalo ginti turtą ir vytis įtariamąjį - kritiniu atveju dažniausiai imamasi aktyvios veiklos, nenaudojant fizinės prievartos, kol negresia pavojus pačiam darbuotojui.
Šiuo atveju, kai vejamas įtariamasis pats užsimušė ir su tragiška baigtimi darbuotojas nesusijęs tiesiogiai, viskas priklauso nuo darbuotojo individualių psichologinių savybių - jausis kaltas ar ne.
„Vienam darbuotojui tai gali būti didžiulis šokas ir jau kitą dieną gali pasiprašyti atleidimo iš darbo, kitas gali būti stipresnis, analizuojantis savo veiksmus ir priimti tai kaip labai nemalonų įvykį, jo nedramatizuoti ir toliau dirbti savo darbą“, - sakė A. Januška.
Ne visi apsauginiai - žvėrys
Fizinę prievartą galima naudoti tik tada, kai įtariamasis kelia grėsmę pačiam apsaugos darbuotojui, tačiau apieškoti įtariamąjį galima tik paprašius parodyti turimus daiktus.
„Bet koks fizinis kontaktas galimas tik gavus apieškomojo asmens žodinį leidimą“, - sakė J. Adomaitis.
Jam pritarė ir A. Januška – toks jau yra apsaugos darbuotojo darbas – ginti ir saugoti asmenį ar objektą nuo kylančių pavojų. Jei įtariamas žmogus priešinasi, apsaugos darbuotojas turi teisę naudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones.
„Žinoma, visuomet atsiranda, kad kuris nors darbuotojas perlenkia lazdą - tai yra nepateisinama, bet tuo pačiu ir neišvengiama. Juk Lietuvoje apsaugos darbuotojais dirba apie 10 tūkst. žmonių ir jei vienas kitas nusižengė normoms, negalima visų jų laikyti žvėrimis, kurie tik ir laukia kada galės panaudoti jėgą“, - sakė J. Adomaitis.
Specialus parengimas būtinas, bet dirbti gali bet kas?
Pasak J. Adomaičio, apsaugos darbuotoju gali dirbti tik specialiai apmokytas asmuo.
„Apsaugos darbuotojo pažymėjimas išduodamas policijos ir tik išlaikius specialius egzaminus“, - sakė J. Adomaitis. Anot jo, dirbant tokio pobūdžio darbą, būtinas ir psichologinis paruošimas - apsaugos darbuotojams itin dažnai tenka dalyvauti konfliktinėse situacijose.
„Darbuotojai privalo suvaldyti situaciją nenaudodami fizinės jėgos. Niekam garbės nedaro žmogžudystė ar fizinė prievarta“, - pasakojo apsaugos paslaugų bendrovės vadovas.
Tačiau visuomenėje paplitusi nuomonė, jog apsaugos darbuotoju gali dirbti bet kas, o vienintelė sąlyga - neteistas. Taip teigė jau kelerius metus apsaugos darbuotoju dirbantis Algis.
„Veiduką pasipudruok, nueik į bet kokią apsaugos paslaugų įmonę ir priims. Nei kursų praeiti reiks, nei apmokymų. Svarbu, kad neteistas", - sakė Algis.
Jo nuomone, dėl didelės darbuotojų kaitos ir kruvino bei mažai apmokamo darbo, apsaugos paslaugų bendrovės taip nori „užkišti" darbuotojų trūkumą.
Apsaugos darbuotojo patirties turintis vyras atviravo, jog kritinėse situacijose jo kolegos neretai pervertina savo pareigas.
„Labai dažnai vyrai tampa agresyvūs ir pirmi puola naudoti fizinę jėgą bei smurtą konfliktinėje situacijoje. Kartais tai galima suprasti - juk žmonės nemiega naktimis, dirba nežmoniškus viršvalandžius ir greitai pervargsta", - pasakojo Algis.
Anot jo, net jei dirbdamas tokį darbą su nusižengusiu asmeniu kalbi draugiškai, neretai susilauki kandžių replikų bei įžeidinėjimų.
Tragiška mirtis verslo nestabdys
Sunkus ir alinantis darbas, pavojus gyvybei bei įtariamųjų mirtys neatbaido nuo apsaugos darbuotojo darbo. Pasak A. Januškos, norinčiųjų jį dirbti visuomet bus - šis darbas jam primena vairuotojo darbą.
„Jei žmogui važiuojant automobiliu į kelią išbėgo žmogus ir žuvo, gal būt atsiras tokių kurie niekada nebevairuos, tačiau daugelis ir vėl važinės automobiliais - dirbs savo darbą“, - sakė A. Januška.
J. Adomaitis priminė, jog apsaugos darbuotojai buvo įsivėlę ir į sudėtingesnius kriminalinius įvykius.
„Juk buvo incidentas, kai apsaugos darbuotojas Kaune taksistui nupjovė galvą. Toks įvykis kuriam laikui padarė neigimą įtaką šiam verslui, tačiau niekas neatsisakė ir neatsisakys apsaugos paslaugų, o apsaugos darbuotojų visuomet reikės“, - garantavo J. Adomaitis.
Kaip teigė bendrovės „Komanda“ vadovas J. Adomaitis, nors apsaugos darbuotojai ir pakliūva į konfliktines situacijas, kurios vienetiniais atvejai baigiasi mirtimi, apsaugos paslaugų verslas yra pelningas ir paklausus.
„Jei nebūtų pelno – nepragyventume ir negalėtume vykdyti plėtros“, - sakė pašnekovas.
Darbuotojų trūkumu vadovas nesiskundė - užimti apsaugos darbuotojo pareigas norinčių užtektinai: „Šiuo metu turime darbuotojų rezervą, nes žmonės ateina, užsiregistruoja ir jei mums darbo jėgos – siūlome darbą“.
Pasak J. Adomaičio, vidutinė apsaugos darbuotojo alga priklauso nuo darbuotojo darbo rėžimo: „Paprastai, šis atlygis skaičiuojamas litais už valandą. Užmokesčio dydis priklauso nuo naktinės ar dieninės pamainos bei judraus ar sėdimo darbo pobūdžio. Atlygis už apsaugos darbuotojo darbą gali siekti ir iki 2 tūkst. Lt per mėnesį".
