Šie ir kiti klausimai, susiję su tarptautiniu skandalu Baltarusijos pasienyje, kitą savaitę bus narpliojami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tačiau Lietuvoje jau dabar daug kam kyla įvairių abejonių dėl kai kurių sutapimų. Ypač tiems, kurie gerai žino kaimyninės šalies sistemos veikimo principus ir nujaučia, kam galėtų būti naudinga tokia sumaištis.
Antai asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas yra 100 proc. įsitikinęs: iš Lietuvos į Baltarusijos teritoriją su „meškiukų desantu“ įskridę Švedijos pilotai turėjo garantijas, kad nebus numušti.
Kitaip neįmanoma paaiškinti tokio rizikingo jų poelgio. Visiška nesąmone jis vadina ir Lietuvos institucijų išsisukinėjimą, kad lėktuvėlis galėjo kirsti sieną nepastebėtas. Pasak V. Vitkausko, čia gali slypėti valstybės ir didelės verslo grupuotės, nesuinteresuotos gerais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais ir lietuviško verslo sėkme.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas lrytas.lt sakė neturintis žinių, kad "meškiukų" skrydis galėjo būti taip suderintas.
"Skrydis turėjo savo tikslus, matyt juos ir pasiekė. Tai susiję tam tikra protesto forma, kuris pareišktas dėl žmogaus teisų, laisvių", - sakė jis. Pilotai turėjo garantiją
„Juokas ima, kai skaitai autoritetingų pareigūnų pasakojimus, kaip jie stebi oro erdvę, – piktinosi V. Vitkauskas. – Oro erdvė – ne toks dalykas. Baltijos šalyse, atsiradus nesankcionuotam skrydžiui, NATO naikintuvai yra pakeliami į orą per 15 minučių. Kaip gali normalaus proto žmonės rizikuoti įskristi į „draugiškos“ mums šalies Baltarusijos oro erdvę?“
V. Vitkauskas sakosi kalbėjęs su baltarusių IT specialistais. Pasak jų, švedai buvo priartėję prie keleivinių lėktuvų oro koridorių. „Ten išvis grėsmė kyla bet kam“, – sako „Infobalt“ vadovas ir prisimena istoriją, kai apie 1994 metus virš Baltarusijos naikintuvu buvo numuštas iš Lenkijos įskridęs oro balionas. „Ar po tokių dalykų jūs rizikuotumėte skristi į tą erdvę?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jo manymu, Baltarusijos sieną pažeidę švedai turėjo turėti garantiją, kad nebus numušti. V. Vitkauskas čia įžvelgia sąmokslą. „Žmonės turėjo šimtaprocentinę garantiją, įskrisdami į Baltarusijos oro erdvę – esu šimtu procentų tuo įsitikinęs“, – tvirtina jis.
Lietuvos pareigūnų pasiteisinimas, kad švedų lėktuvas dingo iš jų radarų, o po to vėl atsirado, V. Vitkauskui neatrodo įtikinamas: „Taigi yra radijo ryšys. Jie nuolat kalbasi su visais skrydžių dalyviais. Jeigu lėktuvas dingo, jie iš karto turėjo su jais susisiekti ir paklausti, kur jie dingo. Gal su jais kas nors negero nutiko? Gal avarinis nusileidimas? Tokios pasakos yra vaikų žaidimas ir visuomenės mulkinimas.“
Viskas dėl atviros sienos režimo?
„Meškiukų skandalas aktualus tiems, kas suinteresuoti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai ne gerėtų, o aštrėtų“, – sakė V. Vitkauskas.
Pasak jo, Užsienio reikalų ministerijos statistika rodo, kad didžiausias turistų skaičius yra ne iš kur kitur, o iš Baltarusijos – pernai jis siekė 350 tūkst. „Jeigu kiekvienas jų paliko Lietuvoje bent po 100 litų, kiek gauname? Bet jie turbūt palieka ir daugiau“, – sako „Infobalt“ vadovas.
Pasak jo, net ir tie patys švedai kažkodėl priėmė strateginį sprendimą statyti IKEA Lietuvoje. „Manyčiau, kad orientuojamasi į rinkas – ne vien Lietuvos, bet ir gretimų šalių“, – teigė V. Vitkauskas.
Verslininkui apmaudu, kad vis dar neveikia pasienio zonos režimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos. „Jis neveikia iki šiol. Pagal oficialią versiją, stabdo baltarusiai. Gali būti. Bet nepaisant to, atviros sienos režimas nuo liepos 1 d. jau veikia Latvijoje. O su Lietuva – neveikia. Kas nuo to kenčia? Kenčiame mes“, – piktinosi „Infobalt“ vadovas.
„Manau, meškiukų istorijos pagrindas yra atviros sienos režimas. Dabar tai gali nusikelti neribotam laikui“, – pridūrė pašnekovas.
Suinteresuoti Lietuvos verslo priešai
Santykių su Baltarusija aštrėjimu, pasak V. Vitkausko, suinteresuoti visi, kas nesuinteresuoti „mūsų verslo ir komercijos apyvartos augimu“.
„Vektoriai gali būti įvairūs, – sakė jis. – Tai gali būti ir valstybės, ir dideli verslo konglomeratai.“
„Pažiūrėkite į verslo koridorių plėtrą. Kroviniai iš Baltarusijos keliauja į Klaipėdą – bijau, kad dabar jų tikrai sumažės. Jeigu Klaipėda sumažės – išaugs Latvija. Visur įmanomi sinergetiniai efektai“, – svarstė V. Vitkauskas.
V. Vitkauskas prisipažino, kad „Infobalt“ taip pat yra labai suinteresuota, kad vyriausybiniu lygmeniu būtų susitarta dėl bendradarbiavimo su Baltarusija informacinių technologijų srityje. „Pirmiausia tai susiję su transporto koridorių priežiūra. Erdvėje nuo Kinijos iki Europos dauguma geležinkelio koridorių veda į Baltarusiją. Šitame „kompote“ mums yra daug vietos“, – sakė jis.
Pašnekovas spėja, kad meškiukų skandalas dabar gali kaip reikiant sujaukti jo vadovaujamos bendrovės planus.
Išaiškėjo nulėkus galvoms
Kad būtų įmanoma meškiukų avantiūra, Baltarusijoje, V. Vitkausko manymu, taip pat privalėjo būti nesuinteresuotų gerais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais.
„Ir Baltarusijoje gali būti tam tikros jėgos, kurios tuo nesuinteresuotos, o kitos – suinteresuotos. Lukašenka jau atleido pasienio komiteto ir priešlėktuvinės gynybos kariuomenės vadus“, – sakė jis.
Liepos 4 d., vos pasirodžius pirmajai informacijai apie skandalingos reklaminės agentūros „Studio Total“ įvykdytą skrydį iš Lietuvos į Baltarusiją, ir Lietuva, ir Baltarusija kaip susitarusios tvirtino, jog oro erdvė nebuvo pažeista. Kas atsitiko, kad vėliau Baltarusija pripažino buvus pažeidimą?
„Pažeidimo nebuvo, kol pasienio vado neišmetė iš pareigų. O kai išmetė, atsirado ir pažeidimas“, – juokėsi V. Vitkauskas.
Keistokai atrodantį dabartinį Lietuvos tylėjimą dėl meškiukų skandalo V. Vitkauskas aiškina sunkiai suderinamu melavimo scenarijumi. „Sunku susiderinti ir visiems vienodai meluoti, – sako jis. – Todėl geriau patylėti.“
