Prisipažinsiu, sutrikau, ir iš karto paklausiau, kodėl valstybė būtinai turi pasirūpinti jaunuoliais ir kaip jai tą padaryti. Argumentuoto atsakymo nesulaukiau, todėl pokalbis šia tema greit pasibaigė. Tačiau vėliau prisiminus šią temą, teko suprasti, jog toks požiūris yra gana populiarus ir tie, kurie gyvenime nieko neveikia, arba veikia ne tai, ką norėtų ir apie ką svajoja, dėl visko yra pasiryžę kaltinti valstybę.
Nesvarbu, kas tai bebūtų – Andrius Kubilius, Vyriausybė, Seimas, Prezidentė ar apskritai visa lietuvių tauta – visi kalti dėl to, jog tingintis ir nemotyvuotas jaunimėlis neturi darbo ir savaitgaliais klubuose ar baruose jiems tenka leisti savo tėvų pinigus.
Šioje vietoje norėčiau pabūti senstelėjęs bei pliktelėjęs dėdulė ir pasakyti: atsakingi už save esame tik mes patys. Niekas neprivalo rūpintis mumis, išskyrus mus pačius. Jaunime, pajudink užpakalį ir pasirūpink savimi pats, nes priešingu atveju galėsi minti darbo biržos slenksčius ir internetiniuose komentaruose lieti tulžį apie valstybę, kuri nesirūpina įvairiausiais veltėdžiais!
Kodėl valstybė turi jumis pasirūpinti? Kodėl to neprivalote daryti patys? Visi mokesčių mokėtojai sumoka už nemokamą mokslą bei studijas to vertų jaunuolių (nors neaišku, ar visi to verti būna) ir tai yra pakankama investicija/rūpestis. Kodėl kažkas turi viską padėti ant lėkštutės? Kodėl darbdavys turi išskėstomis rankomis laukti atbukusio jaunuolio, kurio vienintelė mintis – prisigerti savaitgalį. Atsipeikėkite, to nėra ir negali būti.
Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime premjero A. Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas labai teisingai pastebėjo pasakydamas, jog jaunimas turi susikurti sau darbo vietas patys. Valstybė to daryti toli gražu neprivalo. Iš tiesų, kodėl kažkas turi rūpintis nemotyvuotu žmogumi? Juk dabar jau pakankamai piktinamės, kad kai kuriose valstybinėse institucijose dirba veltėdžiai, tad pasistenkime vykdyti tokią politiką, kad jų liktų kuo mažiau ir, kas svarbiausia – neauginkime naujos tokios kartos.
Tik motyvuoti, entuziastingi ir protingi jaunuoliai galės perimti valstybės valdymą į savo rankas ir vesti ją į priekį. Vesti į priekį visus ir lemti likimą tų, kurie kadaise buvo nerūpestingieji ir kurių vienintelė veikla buvo trinti suolą auditorijoje neklausant ką kalba dėstytojas, o po to sąžiningai galvoti, jog tas tuščias laiko gaišimas turi būti apdovanotas vakarėliais.
Juk jauni asmenys turi degte degti pasiryžimu nuversti kalnus ir tikėti, jog savo darbais gali pakeisti jei ne pasaulį, tai bent jau savo šalies žmonių ateitį. Juk tuo jie ir skiriasi nuo tingių ir gyvenimo pavargusių dėdžių bei tetų, tenorinčių tik šiltos vietos darbe ir po darbo valandų vakarais žiūrėti televizinius šokių projektus.
Kai kurie vaikinai ir merginos, pavartę darbo skelbimų portalus, sugeba net nusistebėti, jog dauguma darbų, kurie gali tikti studentams, yra įvertinti kokiu tūkstančiu litų. Nusistebima, kad žmonės dirba už tokius pinigus ir skubama pridurti, kad neįmanoma iš tiek pragyventi.
Tokiu atveju, iš karto noriu klausti: o ką jūs, jaunuoliai, sugebate už tą tūkstantį litų ir ką jūs sugebate, kad gautumėte daugiau? Už gražias akis niekas pinigų nemokės, o savo vertę turite įrodyti patys ir įrodyti ne gražia išvaizda ar skambiais pareiškimais, o darbais.
Ko gero, kiekvienas darbdavys sutiktų mokėti daugiau, jeigu darbuotojas to būtų vertas. Žinoma, pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie savo darbuotojus laiko tik vergais, kraunančiais kapitalą, o ne lygiaverčiais partneriais, kurie savo kvalifikacija gali padėti verslui klestėti. Tačiau tokiems „verslininkams“ noriu tik palinkėti kuo greičiau bankrutuoti, nes ši niša – ne jums.
Bet grįžtant prie jaunų žmonių problemos ir atsakant į straipsnio antraštę, pasikartosiu: jaunimas privalo pasirūpinti pats savimi, nes niekas kitas to nepadarys. Niekas negimė mokėdamas visų darbų. Niekas negimė su puikiu CV, kuris suteiktų puikią darbo vietą su dar puikesniu atlyginimu. Visą tai turime pasiekti sunkiu ir kantriu darbu.
O jeigu esate nemotyvuoti ir tingintys pajudinti užpakalius, kad pasirūpintumėte savo ateitimi, tai atminkite, kad būnant emigracijoje ir dirbant sunkius darbus, nereikia internetiniuose komentaruose peikti visos Lietuvos valstybės, o ir likusieji čia pernelyg neliūdės, kad tokie kaip jūs palikote mūsų šalį. Na, o jeigu liksite Lietuvoje, turėkite omenyje, kad žmonėms patinka, kai padavėjai šypsosi bei užsakymus vykdo greitai. Sėkmės.
www.itnaujienos.lt
