Pats prieš metus buvau Lenkijoje ir nustebau pamatęs, kad ten ne tik nesustojo statybos, jos įgavo neregėtus mastus. Gal pagaliau būtų laikas nustoti žmones gąsdinti krizėmis ir pasimokyti iš gerų pavyzdžių, kaip reikia tvarkyti šalies ūkį?
Kitas, nemažiau svarbus dalykas, yra Lietuvoje veikiantys švedų bankai (mažesnių neminėsiu, nes jų įtaka nėra itin didelė). Greičiausiai, kad nei „Swedbank”, nei SEB Lietuvoje neturi savo nekilnojamojo turto, o patalpas tiesiog nuomojasi. Esmė ta, kad tas nekilnojamasis turtas, kurį turėjo švedų nupirkti buvę lietuviški bankai, paprasčiausiai buvo išparduotas. Pastaruoju metu pastebimas ir švedų bankų filialų uždarymas, o iš Rusijos „Swedbank” visiškai pasitraukė, nes nesugebėjo įsitvirtinti (gal dėl to, kad jam nebuvo sukurtos tokios išskirtinės veiklos sąlygos kaip Lietuvoje?).
Įdomu, ką dabar pardavinėtų „Snoro” bankroto administratorius (gaunantis nerealaus dydžio atlyginimus), jei „Snoro” bankas būtų pardavęs visą savo nekilnojamą turtą prieš kelerius metus? Kitas pastebėjimas: ar daug žmonių Lietuvoje žino, kad gyvybės draudimą mūsų šalyje siūlantys švedai savo gimtinėje jį siūlo kitokį, t.y. visiškai kitokios draudimo sąlygos, koeficientai, išmokos ir garantijos. Dar vienas faktas. Ar kas nors dar prisimena, kad krizę Lietuvoje išprovokavo Lietuvoje veikiantys bankai, kurie griežtai atsisakė verslui skolinti pinigų.
Vienas žinomas Lietuvoje verslininkas jaunimo verslumo skatinimo renginyje minėjo, kad jis buvo nuvykęs į Didžiąją Britaniją su prašymu paskolinti jo verslui pinigų ir gavo atsakymą, kad Lietuva yra švedų bankų įtakos zonoje ir jis dėl to negaus jokių pinigų. Būtent tada Lietuvos Vyriausybės vadovas ir nuvyko į JAV skolintis pinigų. Greičiausiai po „Snoro” bankroto (galimai išprovokuoto) Lietuva bus įtraukta į Anglijos bankų interesų zoną.
Taip pat norėčiau užsiminti apie vieno banko savininko netikėtai sukurtą partiją. Neturiu jokių faktų ir nežinau tikrųjų jo savininko motyvų, kodėl jis nusprendė pasukti į politiką, tačiau ta partija susikūrė iškart po „Snoro” nacionalizavimo ir bankroto, todėl galbūt tai tiesiog bandymas turėti savo žmonių Seime, kad neatsitiktų tokia pati istorija kaip su „Snoro” banku, kurią iki šiol gaubia nesutapimų ir neaiškumų migla.
Išlieka nebūtinai protingiausi
Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook”. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi.
Tinklą „Facebook“ galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie naudodamiesi šiuo tinklu parduoda savo gaminius ir didina klientų skaičių. Pats geriausias pavyzdys būtų tokių Lietuvos žiniasklaidos gigantų kaip DELFI, LNK, LTV buvimas „Facebook”. Neseniai net Klaipėdos „Akropolyje“ teko girdėti reklamą, kad norintys dalyvauti renginyje ant ledo turi registruotis „Akropolio“ anketoje, kuri yra „Facebook”. Taigi „Facebook” ženkliuko turėjimas interneto puslapyje tapo svarbiu atributu, nes reikia pripažinti, kad tai – vienintelis žinomiausias ir populiariausias globalinis socialinis tinklas. Galima jį mėgti ar jo nekęsti, tačiau realybės paneigti neįmanoma.
Niekam ne paslaptis, kad net arabų revoliucijų metu buvo pasitelkti „Facebook“ ir „Twitter“. O po neramumų Didžiojoje Britanijoje, kur nemažą vaidmenį taip pat suvaidino „Facebook”, 2011 m. Didžiojo aštuoneto aukščiausiojo lygio susitikime Dovilyje Markas Zuckerbergas buvo paprašytas cenzūruoti ar kitaip apriboti „Facebook” sklaidą.
Beje, kalbėdamas apie finansų rinkas norėčiau pasidalinti vieno jūrininko, kuris dar sovietiniais laikais plaukiojo po pasaulį, pasakojimu. Tai štai, jo teigimu, jis savo akimis matė, kaip užsienio šalių krovininiai laivai viduryje vandenyno pylė grūdus į vandenį, kad grūdų perteklius nenumuštų grūdų kainos rinkoje.
Šis pavyzdys iliustruoja, kad net ir esant per daug prispausdintų pinigų rinkoje galima reguliuoti derliaus ir kitos produkcijos kainas, kad ir tokiais metodais. Bet, mano manymu, šį perteklių geriau būtų paskirstyti badaujančių šalių žmonėms nei tiesiog sunaikinti. Tačiau pats netikėčiausias faktas, kaip teigia finansų analitikas Maxas Keiseris (kuris dirbo finansų rinkose), kad JAV, Wall Streete mokami kyšiai, jei darbuotojas nori pakilti karjeros laiptais. Tai tiesiogiai reiškia, kad gabumai ir analitinis mąstymas čia nėra svarbiausias dalykas, nes finansų rinkos gali veikti savarankiškai dažnai tik iš dalies atsižvelgdamos į šalių ekonominius rodiklius.
