Šią istoriją pasakos patys startuolio kūrėjai ir juos konsultuojančios – išradimų patentavimo ir komercializavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB “IAM consultants” – konsultantai. Šis bendradarbiavimas turėtų formuoti naujas verslo tradicijas, kombinuojant intelektinės nuosavybės valdymo ir aukštųjų technologijų produktų gamybos procesus.
Televizijos žiūrovams pamėgus realybės šou žanrą, šis publikacijų ciklas turėtų pasirodyti kažkuo panašus, tik šiuo atveju tema – naujo technologijų verslo vystymasis nuo idėjos, jei pavyks, iki pirmojo uždirbto milijono. Nors įmonės lygiu tai nėra didelė suma, tačiau ją pasiekus bus galima teigti, kad verslas įsivažiavo.
Partnerystė
Nors plačiau apie patį verslą ir jo objektą bus kalbama kitose publikacijose, paminėsime tik tiek, kad šio verslo objektas – lazerių gamyba, naujų lazerinių sprendimų patentavimas ir patentų komercializavimas. Tačiau šiam momentui daugiau dėmesio skirsime komandai ir tam, kaip kilo mintis kurti tokį verslą.
Kompanija, kuri įsteigta tik prieš kelias dienas (2012 08 03) vadinasi Integrated Optics, UAB. Per motininę įmonę ją valdo du fiziniai asmenys. Vienas iš jų yra gabus išradėjas, lazerių ir elektronikos inžinierius. Jo partneris – verslo žmogus, turintis tarptautinės verslo plėtros patirties, jis 3 metus dirbo fotonikos (apšvietimas ir lazeriai) srityje. Abu partneriai yra fizikai, tad vienas kito idėjas supranta be išsamių paaiškinimų ir kartu dėlioja verslo strategiją, kurios daugelis aspektų taip pat persipynę su technologijomis.
Esant ribotam biudžetui, verslo pradžioje gali būti keblu samdyti daug išorinių konsultantų ir paslaugų teikėjų. Dėl šios priežasties, startuolio komandai būtinas ne tik gilus techninio dalyko išmanymas, bet ir pakankamas pardavimų, marketingo, teisės bei finansų sričių supratimas. Integrated Optics (IO) komanda turi daugelį minėtų įgūdžių, todėl buvo nuspręsta, kad daugiau partnerių starto komandai nereikia.
Steigiant įmonę buvo nustatytos dvi pagrindinės veiklos kryptys. Partneriai planuoja (ir jau pradėjo) kurti lazerius, lazerių valdymo elektroniką, o antroji strateginė kryptis – techninių sprendimų patentavimas ir komercializavimas. Deja, viską riboja turimi finansiniai ištekliai. Ši istorija turėtų pasirodyti įdomi apie verslo pradžią galvojantiems. Juk niekas nepradeda pirmojo savo gyvenime verslo jau turėdamas milijonų kišenėje.
IO starto biudžetas taip pat kuklus – apie 40 tūkst. litų. Už tokią sumą neįmanoma nusipirkti net gamybinės įrangos, jau nekalbant apie patentavimo kaštus ir lazerių komponentus. Partneriai paskaičiavo, kad gamybinės veiklos startas kainuotų apie 2 mln. litų. Taigi, belieka sugalvoti būdą, kaip tokius pinigus gauti.
Pradinės mintys
Norėdami pasiekti aukščiau iškeltus uždavinius, ir prasimanyti kapitalo, IO partneriai analizuoja įvairias alternatyvas. Berods lengviausiai šiuo metu yra išsprendžiamas patentavimo klausimas. Panašiai prieš mėnesį buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas Pramoninės Nuosavybė Teisių Apsaugos programai. Neįtikėtinu, net 95% intensyvumu MITA dengia patentavimo kaštus.
IO planuoja pateikti 3-4 patentines paraiškas šiais metais. Įprastu atveju, tokie užmojai kainuotų apie 50 tūkst. litų vienerių metų laikotarpyje, o štai pasinaudojus patentavimo rėmimo programos parama, visa tai atsieis tik apie 2,5 tūkstančio. Gera pradžia, tačiau kaip spręsti gamybos pradžios klausimą? Akivaizdu, kad be investuotojų pagalbos komanda neišsivers. Taigi, visos mintys sukasi apie investuotojus – kaip juos sudominti, ką jiems pažadėti ir kuo įsipareigoti.
Kaip minėta, IO įkūrėjai turi kapitalo tik nedidelėms pradinėms išlaidoms. Tačiau partneriai tikisi, kad investuotojams pasirodys patrauklu turimos žinios bei produktų prototipai. Šiuo metu IO yra vienas visiškai pabaigtas elektronikos produktas (lazerių valdymo elektronika), kelių naujų produktų prototipai ir partneris-inžinierius yra sugalvojęs naują būdą, kaip gaminti lazerius. Šita istorija bus papasakota artimiausiose publikacijose.
Skaitytojui gali būti neaišku, kiek pastangų kainuoja sukurti lazerį ar elektroniką jam. Palyginimui galima pasakyti, kad užsakant tokius inžinerinius darbus išorėje, vidutinio sudėtingumo lazerio sukūrimas kainuotu apie 0,5 mln. Lt, o elektronikos produkto atveju – nuo 100 tūkst. Lt iki 300 tūkst. Lt.
Taigi, partneriai turi ir tam tikrą atskaitos tašką, kaip nustatyti, kokios vertės yra jų intelektinis įnašas. Tuo pačiu, turint produktų prototipus, galima pademonstruoti, kad pagrindiniai partnerių sukurtos technologijos principai veikia. Tai gerokai sumažina investuotojo riziką, tad IO šeimininkai jaučiasi gana užtikrintai ir tikisi be didesnių sunkumų pritraukti investicijų, tik neaišku, kiek laiko užtruks derybos.
Išradimai
Kalbant apie išradimus, idėjų, kurios potencialiai galėtų būti patentuojamos, skaičiuojama apie 10. Bent 2 iš tų idėjų vertę partneriai jau dabar gana gerai suvokia, kitų vertę tikimasi nustatyti per artimiausius dvejus metus. Padedami konsultantų, dalį techninių sprendimų komanda jau patentuoja. Atliktos technikos lygio (ankstesnių išradimų ir straipsnių) paieškos suteikia vilties, kad šie išradimai atitiks visus reikiamus kriterijus. Be abejonės, patentavimas šią vasarą bus daugiausiai laiko resursų surysiantis užsiėmimas.
Kapitalo pritraukimas
Apsvarstę visus galimus kapitalo sukaupimo būdus, partneriai apibendrina, kad yra keturios pagrindinės alternatyvos. Štai:
1. Paskola iš “dėdės”. Šis būdas atrodo patrauklus tuo, kad giminės gali paskolinti pinigų panašiomis sąlygomis, kaip skolintų bankas, arba visai be palūkanų. Maža vilties, kad bankas skolintų “žaliam” verslui, taigi “dėdės” paskola atrodo pats pigiausias būdas gauti pirminio kapitalo. Deja, yra du neigiami dalykai – nedidelis galimos paskolos dydis ir asmeninis įsipareigojimas. Juk jei ir bankrutuosi, dėdei vis tiek reikės pinigus grąžinti. Bet visumoje, šis kelias tikrai ne blogiausias.
2. Rizikos kapitalo fondų injekcija. IO partneriai jau kalba su konsultantais ir su pačiais rizikos kapitalistais (RK). Surinkus pirminę informaciją, RK pagalba pasirodė ypač brangus būdas gauti pinigų. Paprastai rizikos kapitalas ne tik susigrąžina investuotus pinigus su didžiulėmis palūkanomis, bet ir paima žymią dalį įmonės nuosavybės – akcijų. Bet gyvenimas yra toks koks yra – jei neturi iš kur paimti pinigų, RK gali būti vienintelė alternatyva. Žinoma, ne viskas yra tik blogai, RK fondo valdytojai pataria ir prižiūri, kad verslas sklandžiai vystytųsi, tad tikimybė verslą vystyti sėkmingai išauga – visi tuo suinteresuoti ir visi nuo to laimi.
3. Patento pardavimas. Kad ir kokios vertingos atrodo tos patentuojamos idėjos, geriausia negalvoti, kad jos yra vienintelės ir paskutinės. Tinkamai dirbant, kūrybinės idėjos aplanko nuolat arba tam tikrais “sėkmingais periodais”. Remiantis šia logika, tampa nebaisu parduoti kad ir pačią vertingiausią idėją, kurią šiandien turime. Patento pardavimo kainą nustatyti labai sunku ir greičiausiai teks vadovautis principu, kad patentas yra vertas tiek, kiek kažkas yra pasirengęs už jį sumokėti. IO partneriai nusprendė imti vieną ar du stipriausius savo patentus ir belstis pas įmones, kurioms šie patentai galėtų būti svarbūs ar net kritiniai. Kartais patentas gali būti ne tiek svarbus konkrečiai įmonei, kiek jiems gali būti aktualu, kad tokio patento neįgytų konkurentai. Taigi, ieškant kapitalo šiuo keliu, naudojamasi įvairiais svertais, kurie paskatina kompanijas įsigyti vieną ar kitą patentą – juos aptarsime tolimesnėse publikacijose. Jei šis punktas pavyktų, ir komanda parduotų bent vieną iš patentinių paraiškų, jie turėtų gauti jaučiamą kiekį pinigų su santykinai nedidelėmis pastangomis.
4. Produktų gamyba ir pardavimas. Šis būdas banalus ir ko gero mažiausiai patrauklus, nes lėtas. Greičiausiai būtų ilgai laukiama ir atsitiktinai uždarbiaujama, kol paslaugų verslas sugeneruotų pakankamai pajamų, už kurias IO galėtų įsigyti įrangos ir komponentų. Tačiau šiuo atveju derėtų pamiršti apie darbuotojų samdymą. Dieną partneriai kurtų produktus ir bandytų juos pardavinėti, o naktį surinkinėtų lazerius? Skamba nelabai viliojančiai. Didžiausias šio varianto trūkumas yra tas, kad techninės idėjos nuvertės daug greičiau nei bus įsukta gamyba.
Kodėl taip atvirai dalinamasi mintimis?
Atrodytų beprotiška, kad IO komanda leidžia viešai papasakoti apie verslo pradžią ir atskleidžia savo planus. Bet tai yra tiesiog eilinis verslo sprendimas. Šitai jie daro gerai pasvėrę rizikas ir galimybes. Norima, kad skaitytojas tai suprastų irgi kaip plano “kaip uždirbti pirmąjį milijoną” dalį. Rengiamasi rašyti ciklą tokių straipsnių. Preliminariai, kas dvi savaites turėtų pasirodyti publikacija, kurioje bus apžvelgiamas IO verslo progresas ir išvados, kurias partneriai padarė ir kaip jos keičia tolimesnę verslo vystymo strategiją. Tai tarsi realybės šou, kur kiti pradedantys verslininkai galės pasimokyti ir nedaryti klaidų, kurias padarys šie lazerių srities specialistai, arba atvirkščiai pasinaudoti sprendimais, kurie jiems buvo sėkmingi.
Teigiama šios viešųjų ryšių kampanijos pusė turėtų būti tai, kad bus didinamas naujos įmonės žinomumas, bus siekiama sukurti konkurenciją tarp investuotojų, taip pat bus didinamas svetainės lankomumas ir reitingai. Galbūt netgi pavyks šiomis publikacijomis pasiekti tikslinę auditoriją – lazerinių kompanijų darbuotojus – ims sekti naujienas ar netgi kreipsis dėl licencijų į IO patentus įsigijimo. Ir, nemažiau svarbu, – jei IAM konsultantams pavyks sėkmingai komercializuoti IO patentuotus išradimus, tikimasi kad ir daugiau Lietuvos ir Pabaltijo kompanijų patikės savo intelektinių turtų valdymą šiems profesionalams.
Taigi, kaip suprantate, visa šita rubrika yra taip pat verslo plano dalis. Paaukojama šiek tiek privatumo ir atskleidžiama šiek tiek paslapčių, mainais gaunant nemokamos reklamos. Visi šios istorijos dalyviai, tikisi, kad tai pasiteisins. Susitikime už dviejų savaičių, pasakosime toliau.
