N.Roubini įkurta ekonomikos analizės kompanija „RGE Monitor” po palyginti ramaus rugpjūčio Europai, o kartu ir visam pasauliu numato itin audringą rugsėjį.
Mat rudens pradžioje šio žemyno laukia nemažai įvykių, kurie turėtų sukrėsti ir taip silpną jo ekonomiką.
Tokiu atveju krizės ratilai pasklistų po visą pasaulį, ypač po besivystančias šalis.
Dėmesio centre – Atėnai
Rugsėjį Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Komisijos ir Europos centrinio banko inspektoriai sugrįš į Graikiją ir stebės, ar šalis vykdo savo įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams. Jei ne – grasinama jai nebeskirti naujo 130 mlrd. eurų paramos paketo.
Tokiu atveju graikų lauktų staigus bankrotas ir pasitraukimas iš euro zonos. „RGE Monitor” analitikų nuomone, kreditoriai vis dėlto atriš pinigų maišus, bet Atėnams tai vargu ar pagelbės.
Mat akivaizdu, kad šalies vyriausybė prašys Briuselio leisti nevykdyti bent dalies jos duotų pažadų. Tačiau kreditoriai vargu ar su tuo taikstysis.
Tokiu atveju silpna valdančioji Graikijos koalicija netrukus žlugs. Juolab kad rudenį šalies parlamentas turės pritarti 11,5 mlrd. eurų vertės valstybės išlaidų apkarpymams, o tai neišvengiamai sukels didžiulių protestų.
N.Roubini vadovaujamos ekspertų grupės prognozė neguodžianti: iki šių metų pabaigos atsistatydins Graikijos vyriausybė, o kitų metų pradžioje šalis paliks euro zoną.
Nerimas dėl pietiečių
Neramu ir kitose Pietų Europos šalyse.
Analitikai spėja, kad kurį laiką sėkmingai taupymo programą vykdžiusi Portugalija netrukus ims buksuoti ir jai teks prašyti dar vieno paramos paketo. Numatoma šios šalies pasitraukimo iš euro zonos data – 2014 metai.
Ispanija jau dabar tiesia ranką Briuselio link ir prašo paramos savo šalies bankams. Neabejotina, kad iki metų pabaigos šiai šaliai bus atseikėta dešimtys, o gal ir šimtai milijardų eurų.
Italija savarankiškai pragyvens gal šiek tiek ilgiau, tačiau ir „RGE Monitor” anksčiau ar vėliau prognozuoja jai išlaikytinės likimą. Juolab kad šį rudenį prasidės rinkimų į šalies parlamentą kampanija, o ji turėtų būti itin audringa.
Ką nuspręs vokiečiai?
Dar viena Europos ateičiai svarbi data – rugsėjo 12-oji. Būtent tada Vokietijos konstitucinis teismas paskelbs savo sprendimą, ar šios šalies parlamentas pasielgė teisėtai nuspręsdamas dalyvauti kuriant Europos finansinio stabilumo mechanizmą.
Daugelis ekonomistų abejoja, ar teisėjai pasisakys prieš kanclerės Angelos Merkel veiksmus. Tačiau jei taip įvyktų, Europoje kiltų dar neregėta sumaištis.
Tą pačią rugsėjo 12-ąją vyks parlamento rinkimai Olandijoje. Apklausos rodo, kad šiuo metu daugiausia galimybių turi euroskeptikai, pasisakantys prieš šalies dalyvavimą gelbėjant skęstančias euro zonos valstybes.
Neramus ruduo laukia ir Prancūzijos. Šiai šaliai būtina taupyti, tad akivaizdu, kad 2013-ųjų biudžetas bus apkarpytas.
Prancūzai moka protestuoti, todėl be streikų greičiausiai nebus išsiversta ir šįsyk.
Laukia misija Ukrainoje
Besivystančios Europos valstybės glaudžiai susijusios su euro zona, todėl bet kokie neramumai turės įtakos ir šioms šalims. Juolab kad jos ir taip turi pakankamai bėdų.
Antai rugsėjį Europos Sąjunga ir TVF atnaujins derybas dėl paskolos Vengrijai.
Ukrainoje parlamento rinkimai numatyti spalį, tačiau mėnesiu anksčiau čia žada lankytis TVF misija.
Kadangi Kijevas jau pasiskolinęs iš šio fondo, inspektoriai greičiausiai pareikalaus didinti gamtinių dujų kainą.
Nesunku nuspėti, kad prieš rinkimus valdžia to nesiryš daryti. Todėl naujai vyriausybei greičiausiai teks devalvuoti griviną.
Tokią niūrią Europos ateitį piešia N.Roubini pagalbininkai. Telieka tikėtis, kad šis blogų įvykių pranašas kada nors gali ir suklysti.
