G. Drukteinis: „Šeima man primena, dėl ko uždirbami pinigai“

Stiliaus ekspertas Giedrius Drukteinis, kitiems dar žinomas iš per televiziją rodytos laidos „Humoro klubas“, pasakoja atradęs save gyvenime, todėl nė už ką nenorėtų dirbti paprastu samdiniu. Savo piniginėje G. Drukteinis visada nešiojasi šeimos nuotrauką, kuri primena, dėl ko visi tie banknotai ir kortelės yra uždirbami.

Piniginėje laikoma šeimos nuotrauka G. Drukteiniui primena, dėl ko yra uždirbami pinigai.<br>R. Neverbickas
Piniginėje laikoma šeimos nuotrauka G. Drukteiniui primena, dėl ko yra uždirbami pinigai.<br>R. Neverbickas
Daugiau nuotraukų (1)

Audrius Bareišis

2012-08-26 16:50, atnaujinta 2018-03-17 03:41

- Pradėkime nuo vaikystės. Kuo svajojote būti užaugęs?

- Jau nuo pat vaikystės žinojau, kad būsiu žurnalistas arba bent jau kažkas, kas dirba su žodžiais ir žmonijos švietimu.

- Koks buvo jūsų pirmasis darbas ir kokią algą gavote?

- Kalbant apie vaikystę, tai, žinoma, pagalbinis darbininkas kur nors statybose, algos nepamenu. Paauglystėje verčiausi spekuliacija, kaip tai buvo vadinama okupacijos laikais – prekiavau viniliniais diskais ir užsienietiškais žurnalais, uždirbtus pinigus išleisdavau, beje, knygoms. Vėlyvoje paauglystėje vedžiau diskotekas ir net „Jaunimo muzikos valandėlę“ Lietuvos valstybiniame radijuje. Ankstyvojoje jaunystėje, kai įsigijau tokį fenomeną, kaip „darbo knygelė“, pirmą kartą oficialiai pradėjau dirbti Sąjūdžio Informacijos agentūroje, gaudavau apie 200 rublių.

- Trumpai papasakokite apie tą profesiją, kurioje galėtumėte save realizuoti bei tą, kurioje dirbti jums būtų tikras pragaras?

- Esu save jau realizavęs žurnalistikoje. Tikras pragaras buvo dirbant Afrikoje – vadovauti vietiniams, siekiant jiems įdiegti vakarietiško verslo principus. Būnant bet kokios profesijos atstovui. Tiesą sakant, šiuo metu nematau savęs jokiu samdiniu.

- Su kokiomis investicijomis teko susidurti gyvenime ir kaip sekėsi?

- Visada investavau tik į žinias. Niekada nesiekiau investuoti į nekilnojamąjį turtą. Sekiau Warreno Buffeto pavyzdžiu – investuoti tik į tai, ką supranti ar vartoji. Šiandieninės mano investicijos, kuriomis esu visiškai patenkintas – į kompanijų „McDonald‘s Corporation“, „Coca-Cola Company“, „Pepsico Inc“. „Google“, „Ford Motor Company“, „Philip Morris International“, „Royal Philips Electronics“ ir „Kraft Foods“ akcijas.

- Galbūt jūsų namuose yra koks nors pirkinys (nebūtinai brangus), kurį įsigijęs supratote, jog tas daiktas jums visai nereikalingas?

- Tokių daiktų mano namuose – apie 10 tūkstančių. Nuolat juos išmetinėju, bet jie grįžta atgal nenutrūkstamu srautu.

- Ar jums sunku apsispręsti prieš kažką brangaus įsigijant?

- Banaliai lietuviškai perklausiu, „o kas yra ,brangus‘ “? Daiktas yra brangus savo legenda ar atsiminimais, o ne medžiaga, iš kurios jis pagamintas. Romanas Abramovičius kartais segi plastmasinį laikrodį, kuris jam brangus kaip atminimas. Kiekvienas mūsų galėtų jį įsigyti bet kuriame kioske už keliasdešimt litų.

- Kokiais prietarais ar posakiais apie pinigus tikite ir vadovaujatės?

- Tikrai žinau, kad būtent „piniguose – laimė“. Žinojau tai vaikystėje, esu tuo visiškai įsitikinęs ir dabar.

- Kur jūsų nuomone šiais laikais yra saugiausia laikyti asmenines santaupas?

- Užsienio bankuose arba kišenėje. Kalbant apie pastarąją – jei jaučiatės nesaugiai ar nepatogiai, vadinasi, nemokate savo pinigais džiaugtis.

- Kokia jūsų, kaip pirkėjo filosofija – renkatės garsius prekių ženklus ar ieškote pigesnių alternatyvų?

- Pastaruoju metu perku tik „legendą“ ir „barikadų pusę“. Aš noriu turėti savyje dalelę gražios istorijos, ir kartais tai kainuoja daugiau. Taip pat laikausi žydiškos „etninio vartotojiškumo“ koncepcijos – visada seku, kur nukeliaus mano išleistas litas – į Vakarų ar Rytų pasaulį. Šiame religijų ir mentalitetų kare esu už Vakarus, todėl perku tik mūsų sąjungininkų – amerikietiškas ir europietiškas – prekes bei paslaugas. Niekada nevažiuoju ilsėtis į musulmoniškas šalis, kad ir kokios „patraukliai pigios“ jos bebūtų.

- Kiek pinigų reikia išleisti, kad galėtum sakyti, jog rengiesi madingai? Kokia yra mados, noro būti madingu kaina Lietuvoje?

- Didžiausia šiuolaikinio vyro mada – tai pasitikėjimas savimi. Tiesiog suvok, kad absoliučios daugumos žmogeliūkščių nuomonė apie Tave yra nieko verta, nes ji šiame pasaulyje absoliučiai nieko nekeičia. Su tokiu požiūriu visada būsi madingas. Kad ir su senais drabužiais, kad ir nė vieno lito neišleisdamas. Pavyzdžiui, Amerikoje tarp Gebenės lygos studentų (kurie tradiciškai yra turtingi žmonės) buvo ir tebėra vilkėti marškinius apspurusiomis apykaklėmis arba chaki kelnes nubrizgusiais galais. Nes tai ilgaamžiai, Tavo asmeniškai nešiojami drabužiai, kurie mieliausiai ir guli prie Tavo kūno, susiję su visokiausiais maloniais išgyvenimais, kiekviena jų dėmelė turi savo istoriją ir t.t. Plebėjai stebisi, piktinasi, kritikuoja ir apie tai diskutuoja? Tame ir slypi visa tokio stiliaus ar mados esmė – „mes kažką nešiojame, o jūs – apie tai kalbate“. O ne atvirkščiai… Tiesiog būk svarbus šiame gyvenime ir mada pati seks paskui Tave.

- Įsivaizduokite, kad iki algos dar savaitė, o jūsų kišenėje 40 litų. Kam tokiomis aplinkybėmis išleistumėte šiuos pinigus?

- Cigaretėms.

- Ką be pinigų ir įvairių kortelių visada galima rasti jūsų piniginėje?

- Šeimos nuotrauką. Ji man visada primena, dėl ko visi tie banknotai ir kortelės uždirbami.

Pinigukarta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.