Kaip portalui lrytas.lt sakė B. Gruževskis, išsilavinusių žmonių išvykimas iš Lietuvos turės labai neigiamų pasekmių - jau nuo 2011 metų darbdaviai pabrėždavo, kad jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. „Didesnes pajamas gauna tie žmonės, kurie gali dirbti kvalifikuotą darbą“ , - teigė B. Gruževskis. Būtent tokie žmonės ir galėtų spartinti ekonomikos atsigavimą, tačiau jie renkasi gerovę svetur. „Jų išvykimas apriboja kapitalo galimybes investuoti bei mažina gamybos plėtrą“, - sakė jis.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus akcentavo, kad vienas iš svarbesnių praradimų – vidinio vartojimo mažėjimas. „Daugiau uždirbantys žmonės perka, investuoja, leidžia laisvalaikį, tačiau išvykę jie tai daro svetimos šalies labui“, - aiškino Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.
Žmonių ekonominio aktyvumo mažėjimas – dar vienas skaudus praradimas. Tie, kurie turi daugiau pinigų, dažniausiai yra smulkūs verslininkai, kuriantys darbo vietas ir galimybę užsidirbti kitiems. „Apie 60 proc. Lietuvos įmonių – mažos bendrovės, kuriose dirba 3-4 žmonės. Ir tai yra tie žmonės, kurie ant kojų laiko visą Lietuvos ekonomiką. Jei smulkiesiems verslininkams Lietuvoje yra blogai, jei jie nemato perspektyvų, tuomet tai baisus praradimas“, - sakė B. Gruževskis.
Anot B. Gruževskio, turtingųjų emigracijos bangą sukels ir kylančios komunalinių paslaugų, šildymo, maisto ir kitų produktų kainos.
Žmonės žino savo kompetenciją
Kaip pasakojo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, kas antras svetur išvykstantis tautietis turi galimybę užsidirbti Lietuvoje, tačiau svetur tikisi geriau apmokamo darbo, geresnių darbo sąlygų ir aukštesnio pragyvenimo lygio. „Tai, kad jie turi didesnes pajamas ir darbą, neapriboja jų išvykimo galimybės“, - sakė B. Gruževskis. Anot jo, žmonės, įvertinę savo pastangas, galimybes ir kompetenciją, išsilavinę žmonės siekia realizuoti save ten, kur yra tam suteiktos visos galimybės.
Išsilavinę ir uždirbantys žmonės, pasak B. Gruževskio, į užsienį vyksta ir dėl to, kad verslo sąlygos ir pajamų perspektyvos Lietuvoje mažėja. „Jei dabar fiksuojame, kad žmonių pajamos šiuo metu yra aukštos, reikia žiūrėti visoje pajamų dinamikoje – gali būti, kad per keletą metų bendrąja prasme pajamos sumažėjo“, - sakė profesorius.
Pasak B. Gruževskio, pozityvūs pokyčiai, kuriuos matome makroekonominiame lygmenyje, neatsispindi realaus pragyvenimo lygio. „Norėdami išlaikyti pragyvenimo standartą, pasiimti paskolą ar įsigyti reikiamų daiktų žmonės yra priversti ieškoti alternatyvos ir vykti dirbti į užsienį“, - kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius.
Gerove rūpinasi už Lietuvos ribų
B. Gruževskio manymu, protų bei gerai gyvenančių žmonių nutekėjimą gali sustabdyti nebent darbo užmokesčio augimas, spartesnis ekonomikos atsigavimas ir socialinių garantijų plėtra. „Lietuvai reikalingi ekonominiai projektai, didesnės investicijos, aktyvi Ūkio ministerijos veikla, kad būtų aišku, kur keliauja pinigai, kur kuriasi įmonės bei naujos darbo vietos“, - sakė jis.
Jei žmonės būtų geriau informuoti apie karjeros galimybes ir žinotų, kad jų darbo užmokestis didės, pasiliktų Lietuvoje. „Nematydami perspektyvų, valstybės ekonominių pastangų žmonės savo gerove rūpinasi patys ir dažniausiai tai daro už Lietuvos ribų“, - kalbėjo Boguslavas.
Anot jo, pastaruoju metu tapo sunkiau užsidirbti, daugiau laiko tenka aukoti darbe. Žmonės tikisi, kad išvykę į užsienį tas pačias pajamas uždirbs dirbdami lengvesnį ir mažiau pastangų reikalaujantį darbą.
Išvykti darosi lengviau
Pasirodžius gyventojų apklausos duomenims, B. Gruževskis neslėpė nuostabos, kad ir didesnes nei vidutinės pajamas (1101 Lt vienam šeimos nariui) gaunantys žmonės planuoja palikti Lietuvą: „Man be galo keista girdėti tokius emigracijos duomenis. Manau, kad tokia situacija susidarė dėl kelių esminių dalykų. Be to, išvykti pasidarė lengviau, nes žmonės geriau žino, kaip visa tai daroma.“
B. Gruževskio nuomone, ketinimas išvykti dar nėra absoliuti garantija, kad žmonės išvažiuos. „Reikia paminėti, kad skirtumas tarp planuojančių išvažiuoti ir išvažiuojančių tautiečių nuolat mažėja. Prieš keletą metų klausinėdavome studijuojančio jaunimo - ar jie ketina išvažiuoti? Planuojančių išvažiuoti į užsienį būdavo iki 60 proc., tačiau vėliau paaiškėdavo, kad iš tikrųjų išvyko iki 35 procentų“, - komentavo B. Gruževskis. Pasak Boguslavo, pastaruoju metu, ketinimai išvykti vis dažniau atspindi tikrąją emigraciją.
