Maži mokesčiai kaip JAV, bet švediški standartai?

Lietuvos žmonės nori mokėti mažai, bet gauti daug. Tai – mentaliteto konfliktas. Ir skaudi tiesa: velniop švietimą ir kultūrą.

Daugiau nuotraukų (1)

Arkadijus Vinokuras

Sep 7, 2012, 12:04 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 10:02 PM

Toks jau yra mūsų sovietmečiu subjaurotas mentalitetas. Pavyzdžiui, jeigu nualinti skurdo švedai prieš šimtą metų masiškai traukė į JAV, tai sovietmečiu (sovietinio gyvenimo kontekste, žinoma) mus skurdžiais pavadinti nebuvo galima. Kodėl nebuvome skurdžiais? Todėl, kad sukomės kaip galėjome. Tas suktukas vadinosi „blatas“, „švogeriai“, korupcija, masinės vagystės iš darbo vietų. Tai šitas vargšo kombinatoriaus mentalitetas, reikalaujantis nieko neduoti, bet imti kuo daugiau, mus persekioja visus dvidešimt dvejus metus.   

Jis atsispindi dešiniųjų ekonominėje mąstysenoje: „Kaip šaunu mažinti mokesčius!“ Tai viena dalis tiesos. Tačiau jie nesako, kaip ruošiasi toliau finansuoti gerovės valstybės kūrimą. „Būtinai kaip Švedijoje“, - pridurs skaitytojas.

Galime mažinti mokesčius, kol gauname milijardus iš ES, bet jeigu ekonominė ir fiskalinė politika remiasi tik ES parama, tai greitai nukaksime iki Graikijos (ne)lygio. Jau esame skolingi baisius 51 milijardą litų. Kitaip tariant, gyvename iš skolintų pinigų.

Ta pati Švedijos nuosaikiųjų dešiniųjų koalicija, socialinio teisingumo, kaip gerovės valstybės idėjos, perėmėjai, net nebando kėsintis į tai, kas yra jų pačių kraujyje, taip sakant. Kad taip atsitiko, reikėtų padėkoti Švedijos socialdemokratams, valdžiusiems Švediją 71 m.

Taip, jie daro viską, kad socialdemokratų laikais išsivystęs nežabotas naudojimasis socialinėmis garantijomis, socialinėmis išmokomis, masiškas piktnaudžiavimas sveikatos draudimu pagaliau baigtųsi. Taip ir atsitiko. Jeigu nuvažiavęs į Švediją lietuvis mano, kad neturintis darbo ir susirgęs gaus už nedarbingumą švediškas išmokas, apsirinka. Jam už nedarbingumą mokės lietuviškas išmokas. Žinoma, jeigu tas žmogus yra apsidraudęs.

Kad ekonomika vystytųsi, Švedijos dešinieji nesenai investavo 10 milijardų kronų į mažąjį ir vidutinįjį verslą. Ką daro mūsiškiai dešinieji? Perka sraigtasparnius už 140 milijonų litų. Ne veltui Lietuvos socialdemokratų programoje pabrėžiama apie mažo ir vidutinio verslo skatinimą. Mat mūsiškiai socialdemokratai mokosi iš savo ir kolegų klaidų.

Na, tai kaip ten su gerovės valstybe, kurios su amerikietiška svajone kaip ir nesukursi? Mat mūsų mentaliteto ištakos ne tokios pačios. Bent pradžioje reikėtų pasišalinti iš ES, bet tokiomis idėjomis užsiima kvazi judėjimai, kur toms idėjoms ir vieta.

Kai kas kalba apie Šveicarijos ekonominį – mokestinį modelį. Kodėl ne? Bet pradžioje grąžinkime 51 milijardą skolų ir sukurkime tokį BVP, kad galėtume juoktis visą kelią eidami į banką.

Belieka kalbėti apie nekenčiamus progresinius pajamų mokesčius. Apie turto mokesčius. Apie nekilnojamojo turto mokesčius. Apie PVM  dydį. Darbdavio mokesčius. Čia siekiama mažiausių mokesčių, bet kaip tada finansuoti gyvenimą „kaip Švedijoje“? Palieku sprendimus ekspertams. Ne tiems šaukiantiems, besispjaudantiems į kairę ir dešinę lyg gatvės merga, jog patys viską žino, moko, bet į aktyvią politiką eiti nedrįsta. Ne.

Palieku tai rimtiems ekonomikos ir fiskalinės politikos ekspertams. Žinoma, ne pro šalį būtų žinoti, kokią ideologiją jie išpažįsta. Nes beideologinius ekonomikos ekspertus jau turėjome dvidešimt metų.

Rezultatas matosi, jame gyvename. Ar kenčiame - kaip pažiūrėsi. Žinau viena: kaip už dvidešimt litų šimtą litų kainuojančio daikto nenusipirksi, taip ir su amerikietiškais mokesčiais Švedijos socialinio teisingumo neįsigysi. Arba keli taps velniškai turtingi (ir jau tapo), o visi kiti vos galą su galu sudurs. Arba dėl protingo solidarumo vietos po saule atsiras ne vien turtingiesiems. Patiems teks rinktis 2012 m. spalio 14 rinkimuose į Seimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.