"Neseniai išvysti bendrovės „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai privertė suabejoti, ar tokie jau teisūs tie darbo valandų neskaičiuojantys verslininkai. Spręskite patys.
UAB „Vilniaus energija“ nuosavybės grąžos rodikliai:
2011 metais – +47,6 proc.
2010 metais – +65,1 proc.
2009 metais – +15,4 proc.
Neišmanantiems finansų paaiškinsiu – nuosavybės grąža yra nuošimtis, rodantis, kiek investuotojas, įdėjęs litą į įmonę, per metus gauna vertės padidėjimo. Šie skaičiai rodo, kad „Vilniaus energijos“ investuotojų dalies vertė paskutinius dvejus metus patrigubėjo", - tai savo pranešime teigia R. Žylius.
„Politiko pateikti skaičiai – ištraukti iš konteksto ir nekorektiškai įvertinti. Rezultatas: tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie skirti tik visuomenės aistroms pakurstyti“, - teigė „Vilniaus energijos“ viceprezidentas Alexanderis Husty.
Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė teigia, kad ūkio ministro Rimanto Žyliaus svarstymai apie neva didelę didžiausios šilumos tiekėjos Lietuvoje - Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos „Vilniaus energijos“ pelno grąžą yra neteisingi ir yra rinkimų kampanijos dalis.
„Yra pateikiama fragmentinė informacija, iš konteksto pateikiami skaičiai, nepateikiama, kaip reikėtų reaguoti, ir rezervas mažinti kainą pelno sąskaita yra labai menkas - apie 1 centą“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Korsakaitė.
Ji R.Žyliaus svarstymus įvertino kaip politikavimą: „Kaip nacionalinė reguliavimo institucija, mes privalome būti atsparūs vykstantiems rinkiminiams procesams“.
Pasak komisijos pirmininkės, R.Žyliaus įvardyta „Vilniaus energijos“ nuosavo kapitalo pelno grąža yra neteisinga, nes neatsižvelgta į skolintą kapitalą.
A. Husty teigimu, kaip ir numato sutartis su Vilniaus miestu, visas turtas, kuris yra sukuriamas „Vilniaus energijos“, yra iš karto perduodamas Vilniaus šilumos tinklams, toliau turto apskaita vyksta šios savivaldybės įmonės nuosavybėje.
„Todėl skaičiuoti nuosavybės grąžą, nekreipiant dėmesio į sukurtą ir savivaldybės įmonei perduotą, o vėliau jos nuosavybėje atkuriamą turtą, yra nekorektiška“, - paaiškino A. Husty.
Anot jo, bendrovės kapitalo grąža nėra išskirtinė, palyginti su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis.
„Visiems šilumos tiekėjams Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) taiko tą pačią metodiką, todėl jokių stebuklų atskirose įmonėse nėra ir negali būti“, - sakė jis.
"Renkant duomenis apie šilumos ūkio įmones pastebėjome, kad „Vilniaus Energija“ neteikia Registrų centrui finansinių ataskaitų. Jų nebuvo pateikta nei už 2010, nei už 2011 metus. Prisiminkime, kad Civilinis kodeksas nustato, kad finansines ataskaitas įmonės privalo teikti į Registrų centrą ir jos yra viešos. Jokių išimčių. O nepateikus ataskaitų 24 mėnesius, Registrų centras gali imtis įmonės likvidavimo procedūros.
Pradėjus rinkti duomenis ėmė aiškėti, kodėl „Vilniaus energijai“ nepatogios šios ataskaitos", - teigė R. Žylius.
Šilumos kainos nuo pat 2004 m. „Vilniaus energijos“ yra reguliuojamos valstybės, kuriai atstovauja VKEKK. „Dėl savo dydžio ir šilumos tiekimo pobūdį miestas, kurį galima lyginti su Vilniumi, yra Kaunas. Pagal tą pačią VKEKK taikomą metodiką, Vilniuje šilumos tarifas šiuo metu sudaro 31,08 ct/kWh, Kaune – 33,81 ct/kWh“, - sakė A. Husty.
Anot jo, „Vilniaus energijos“ veikla pasižymi ypatingu efektyvumu.
„Tai įrodo faktas, kad pastovioji šilumos kainos dalis, tai yra šilumininkų dalis, nuo 2004 metų augo 28 proc., nors infliacija Lietuvoje per šį laikotarpį buvo daugiau nei 40 procentų“, - teigė A. Husty. Pastovioji šilumos kainos dalis Vilniuje nuo 2004 iki 2012 metų augo nuo 4,57 ct/kWh iki 5,86 ct/kW. Kintamoji kainos dalis, kuri priklauso nuo kuro kainų kaitos, per tą patį laikotarpį didėjo 225 procentais – nuo 6,01 ct/kWh iki 19,54 ct/kWh.
"Galime pastebėti, kad panašiais veiklos rodikliais bendrovė galėjo džiaugtis ir anksčiau. Vidutinė aštuonerių metų (2004–2011 m.) „Vilniaus energijos“ nuosavybės grąža siekė po 37 proc. per metus.
Palyginkime šiuos duomenis su savivaldybės valdomų įmonių veikla. Ūkio ministerijos parengtoje 2011 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos ataskaitoje nurodyta, kad visų savivaldybių centralizuotų šilumos ūkių nuosavybės grąža pernai buvo 1,8 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklų tų pačių metų nuosavo kapitalo grąža siekė 0,5 proc. Priminsiu, „Vilniaus energijos“ – 47,6 proc. Pati „Vilniaus energijos“ savininkė Prancūzijos „Dalkia“ 2011 m. dirbo nuostolingai, todėl jos nuosavybės grąža buvo –3,1 proc. O vidutinė visų Lietuvos įmonių nuosavybės grąža yra 6,7 proc.", - rašoma R. Žyliaus pranešime.
Po R. Žyliaus pasisakymo, Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad ją šokiravo žiniasklaidoje ūkio ministro Rimanto Žyliaus paviešinta informacija apie "Vilniaus energijos" investuotojų nuosavybės grąžos dydį, siekiantį beveik 50 proc., nors šilumos ūkių Lietuvoje vidurkis - 1,8 proc., ir teigė, kad atsakingi Seimo komitetai domėsis šia istorija.
"Aš esu šokiruota to, ką išgirdau iš ministro Žyliaus. (...) Iš mūsų, iš Seimo pusės, po tokios informacijos parlamentinę kontrolę vykdantys komitetai, tai yra mūsų Ekonomikos ir Audito komitetai, tikrai išnagrinės ir pasidomės šia istorija ir galiausiai, Seimui atsakingoms institucijoms pateikus veiklos ataskaitas, taip pat bus jos įvertintos. Tai yra nauja informacija ir tas, ką gali padaryti Seimas, tikrai bus padaryta", - trečiadienį ryte "Žinių radijui" sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė teigė esanti nusivylusi energetikos įmones kontroliuojančių valstybės institucijų darbu.
"Man tikrai kyla klausimas, ką veikia energetikos sektorių turinčios kontroliuoti institucijos. Jos privalo fiksuoti tokius dalykus ir, remdamosi konkrečia informacija, ginti vartotojų, Lietuvos žmonių interesus", - pabrėžė Seimo Pirmininkė.
"Žinių radijo" žurnalistui pasakius, kad jis kalbėjo su Registrų centro, kuriam "Vilniaus energija" dvejus metus iš eilės neteikė būtinų ataskaitų, tarnautoju ir šis jam sakė, kad galbūt "Vilniaus energija" baudžiama nebus, nes esą užteks viešumo, o procesas brangiai kainuotų, I. Degutienė pabrėžė, kad valstybės tarnautojai taip kalbėti negali.
"Blogai, jeigu valstybės tarnautojas taip kalba. Aš negaliu už visus Lietuvoje valstybės tarnautojus atsakyti, kodėl jis taip kalba. Teisinė bazė yra sutvarkyta, mes susiduriame būtent su įstatymų vykdymu, todėl įstatymų vykdymo kontrole užsiima parlamentas. Dėl to ir sakiau, kad tiek Audito komitetas, tiek Ekonomikos komitetas tikrai šita istorija pasidomės" , - užtikrino I. Degutienė.
