Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija žmonėms padeda dėl pačių įvairiausių sunkumų: santykių problemų, smurto namuose, patyčių mokykloje ir kt., taip pat savižudybių rizikos atvejais. Tarnybų teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir lengvai pasiekiama, tačiau akivaizdu, kad jos nepakanka.
Kaip teigia telefoninių prichologinės pagalbos tarnybų prezidentas dr. Paulius Skruibis, tarnybų veiklai reikalingą finansavimą paprastai skiria valstybės ir savivaldybės institucijos, verslo įmonės bei privatūs asmenys. Tačiau surenkamų lėšų vos pakanka esamai situacijai palaikyti. Todėl šiais metais telefoninių prichologinės pagalbos tarnybų asociacija parengė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pristatė emocinės paramos tarnybų plėtros projektą, kurį įgyvendinus tarnybos galėtų atsiliepti maždaug į 416 tūkstančių skambučių, kitaip tariant, į perpus daugiau nei dabar.
„Retai susiduriame su tuo, kad valdžios institucijos abejotų mūsų tarnybų teikiamos pagalbos prasmingumu. Tačiau mes norime parodyti, kad tarnybų teikiamą naudą galima įvertinti ir ekonomiškai“, – tvirtina P. Skruibis. Anot jo, nedelsiant suteikta pagalba padeda užkirsti kelią problemų chronizacijai ir komplikacijoms, pavyzdžiui, psichikos sutrikimams, kurių gydymui reikalingas ilgas ir brangiai kainuojantis gydymas.
Suprantama, gana sudėtinga apskaičiuoti, kiek iš tiesų ekonominės naudos šaliai atneša tarnybų veikla, mat į jas kreipiamasi dėl pačių įvairiausių sunkumų. Tačiau įvairiose pasaulio šalyse yra bandoma apskaičiuoti, kiek „kainuoja“ žmogaus gyvybė, kuri yra išsaugoma dėl laiku suteiktos pagalbos savižudybių rizikos atveju.
„Pavyzdžiui, Australijos organizacijų „Lifeline Australia“ ir „Suicide prevention Australia“ 2010 m. atliktos studijos rezultatai rodo, jog 1 savižudybė valstybei kainuoja apie 6 milijonus Australijos dolerių. Mūsų asociacijos skaičiavimais vieną Lietuvoje gyvenančio žmogaus gyvybę, skaičiuojant neuždirbtas pajamas, galima įvertinti bent 392,4 tūkst. litų. Per 2011 m. tarnybų suteiktos pagalbos dėka galėjo būti išsaugota maždaug 18 gyvybių, tai reiškia, jog tarnybų ekonominė nauda siekė daugiau kaip 7 milijonus litų. Jei 2013 metais gautume finansavimą, kurio prašome, ekonominė nauda padidėtų dar beveik 4 milijonais litų. Vienas valstybės investuotas litas atneštų 4,5 litų naudos“, – atkreipia dėmesį P. Skruibis.
Asociacijos duomenimis, dažniausiai į emocinės paramos tarnybas 2011 metais skambino vaikai ir paaugliai nuo 11 iki 16 metų. Šio amžiaus skambintojai sudarė 21,4 procentą visų skambinusiųjų. 16,7 proc. skambintojų buvo vaikai nuo 7 iki 11 metų. Dar viena skambintojų kategorija – jaunuoliai nuo 16 iki 18 metų, jie sudarė 6,1 proc. visų skambinusiųjų.
Pagrindinėmis problemomis, dėl kurių jauni žmonės kreipėsi pagalbos, įvardijamos šios: santykiai su tėvais (9,05 proc. visų problemų skaičiaus), savižudybės (7,55 proc.), santykiais su kitos lyties atstovais (7,26 proc.), neturėjimas ką veikti (5,49), santykiais su draugais (5,12 proc.), fizinė sveikata (4,76 proc.) ir kt. Suaugę žmonės į pagalbos telefonu linijas skambino dėl tokių juos slegiančių problemų, kaip: psichinė sveikata (9,82 proc. visų problemų skaičiaus), santykiai su sutuoktiniu/partneriu (8,95 proc.), alkoholis ir jo sukeliamos problemos (4,62 proc.), santykiai su vaikais (3,65 proc.), finansiniai sunkumai (2,86 proc.) ir kt. Tuo tarpu vaikų patiriamos problemos yra būdingos jų amžiui: sunkumai, bendraujant su bendraamžiais (12,31 proc. visų problemų skaičiaus), patyčios (9,96 proc.), sunkumai santykiuose su tėvais (8,16 proc.), fizinės sveikatos sunkumai (5,37 proc.), patirta fizinė prievarta (5,24 proc.), laisvalaikio ir užimtumo (3,91 proc.).
Šiuo metu į asociaciją yra susivienijusios 13 organizacijų, kurios organizuoja 5 linijų darbą: „Jaunimo linijos“, „Vaikų linijos“, „Pagalbos moterims linijos“, „Vilties linijos“ ir „Linija Doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba). 2012 m. iš valstybės biudžeto linijoms buvo skirta 635 tūkstančiai litų. Iš jų – 413 tūkstančių litų gyventojų skambučiams apmokėti ir 222 tūkstančiai administravimo išlaidoms iš dalies padengti. Emocinės paramos tarnybų plėtros plano biudžetas 2013 m. sudarytų 1,47 mln. litų. Dar tiek pat lėšų tarnybos būtų pasirengusios pritraukti pačios iš verslo įmonių, privačių asmenų ir kitų rėmėjų.
