Verslo ginčų ekspertai prognozuoja, kad šiemet teismuose sprendžiamų įmonių nesutarimų turėtų sumažėti 6 proc., tačiau verslas ginčysis dėl didesnių sumų, o tai didins stambių ieškinių ir verslo tęstinumo riziką.
Pasak advokatės, po krizės praėjus keleriems metams, verslininkai ėmė atsakingiau žiūrėti į verslo sutartis, tačiau gerokai padidėjo skolų sumos. Anot J. Judickienės, gerokai sumažės finansinių įsipareigojimų, paskolų, atsiskaitymų ar lizingo verslo ginčų. „Verslas pasimokė iš per krizę kilusių nesutarimų, todėl atsakingiau žiūri į ikisutartinių ir sutartinių santykių įforminimą. Tai mažina neaiškumą ir bylinėjimosi riziką“, - pasakojo ji.
2011 m. vienai įmonei teko 0,9 bylos, o 2010 m. – 1. Ekspertų skaičiavimais, kitais metais šis rodiklis sieks 0,8 bylos vienai bendrovei.
Vis dėlto sumažėjusių unikalių skolininkų skaičius dar nereiškia teigiamų finansinių prognozių. „Ateityje verslo ginčų pasekmės gali būti daug skaudesnės dėl išaugusių skolų dydžių“, - sakė J. Judickienė.
Anot jos, jaunų įmonių vadovai stengiasi daugiau dirbti ir į konfliktus nesivelti, o didesnių bendrovių savininkai eina teismų ir ginčų keliais, taip siekdami finansinės naudos.
„Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį turto areštų vertė išaugo beveik 200 mln. Lt iki 2,5 mlrd. Lt, kai visų praėjusių metų suma siekė 2,3 mlrd. Lt. Verslo pradelstų skolų vertė per šių metų 7 mėn. pasiekė 5,3 mlrd. Lt, kai pernai per 12 mėn. buvo 4,2 mlrd. Lt“, - akcentavo advokatė.
Kaip pasakojo J. Judickienė, ateityje ginčų mastas stambės, o skolų sumos didės. „Tai yra signalas verslui. Reikia atidžiai įvertinti, ar skolininkas sugebės grąžinti skolą“, - sakė advokatė. Sprendžiant ginčus neretai skolos grąžinti neįstengiantis skolininkas įkeičia savo turimą nekilnojamąjį turtą.
Apžvelgdama verslo ginčų prognozes advokatė pažymėjo svarbiausius momentus, dėl kurių gali didėti verslo ginčų skaičius. Tai – viešieji pirkimai, juridinių asmenų veiklos teisėtumas bei tarptautinė prekyba.
Jos pastebėjimu, verslo ginčų mažės įsipareigojimų bei intelektinės nuosavybės srityse.
„Ginčų, kylančių dėl viešųjų pirkimų, per pastaruosius metus padaugėjo dvigubai“, - sakė advokatė. Šiam pokyčiui įtakos turėjo pakeistos civilinio kodekso nuostatos - jos sutrumpėjo ir vykdomos tik raštu“, - kalbėjo J. Judickienė.
Ginčus spręsti galima arbitražo teisme, tačiau toks būdas vis rečiau naudojamas. „Čia negalima apskųsti sprendimo, nes šio teismo nutarimas yra neginčijamas“, - pasakojo advokatė. Šią arbitražinę išlygą būtina numatyti verslo sutartyje.
Ekspertės teigimu, ginčų išvengti galima atidžiai rengiant sutartis, pritaikytas įmonei ir jos veiklai, stebint sutarties vykdymą po jos pasirašymo, strategiškai planuojant veiklą, įmonės veiklai administruoti pasitelkiant profesionalus. Anot jos, verta analizuoti ir teisinę verslo aplinką, o sprendžiant ginčus - pasitelkti tarpininkus.
