Didžiosioms Kinijos kompanijoms mes sakome – Lietuva jums yra neįdomi. Ji per maža jums, ji per maža net mūsų šalies gamintojams. Jums įdomi Europos Sąjunga - turtingiausia pasaulio ekonomika, kuri tokia ir liks, su 500 mln. vartotojų“, - ūkio ministras Rimantas Žylius tvirtina, kad būtent nuo to Lietuva dažniausiai pradeda savo prisistatymą Kinijai.
Lietuva su savo 3 milijonais gyventojų prilygsta vidutinio dydžio Kinijos, turinčios 1,3 mlrd. gyventojų, miestui, o mūsų didmiesčiai ten būtų vadinami kaimo vietovėmis.
Vis dėlto R. Žylius kinų kvietimu Kinijoje lankėsi pernai ir šiemet, ką tik Lietuvoje viešėjo Kinijos liaudies parlamento nariai, o premjeras A. Kubilius šiuo metu Kinijoje dalyvauja Ekonomikos forume, vadinamame Rytų šalių Davosu.
Spalį jau lietuviai laukia eilinės kinų verslininkų ir už ekonomiką atsakingų valdininkų delegacijos. Ir, R. Žyliaus teigimu, tai nebus vien formalios šypsenos ir apsikeitimas mandagumo frazėmis.
Importo ir eksporto rodikliai, įvertinus tai, kad Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kuklūs, tačiau R. Žylius tvirtina, kad santykiai yra puikūs.
„Šiuo metu Kinija mus laiko savo partneriu ir tai reiškia daug. Jeigu kokiam nors Kinijoje veikiančiam lietuvių verslui kas nors nutiktų, tikrai turėtume kam paskambinti, kad reikalai būtų sutvarkyti“, - portalui lrytas.lt sakė R. Žylius.
Ketvirtadienį premjeras A. Kubilius susitiko su Kinijos ūkio ir prekybos ministru Chenu Demingu ir aptarė ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo galimybes. Dalykiniame pokalbyje buvo aptartos konkrečios galimybės, kaip Kinijos kompanijoms bendradarbiaujant su Lietuvos Vyriausybe valdyti ir plėtoti laisvąją ekonominę zoną Lietuvoje.
A. Kubilius taip pat susitiko su vienos didžiausių pasaulyje statybos bendrovės „China State Construction Engineering“ vadovybės atstovais.
Domina auganti rinka
Kodėl Lietuvai apskritai reikia domėtis Kinija ir dėti pastangas į šią sudėtingą ir nepažįstamą šalį?
Krizės akivaizdoje Lietuvos verslas labai greitai sugebėjo persiorientuoti į eksportą, jis išaugo iki rekordinio lygio netgi palyginti su metais, kai ekonomika klestėjo. Lietuvių prekės keliauja į Skandinaviją, Vokietiją, Rusiją, Lenkiją.
Kinija nėra didelė žaidėja – pagal importą į Lietuvą antrąjį šių metų ketvirtį ji atsidūrė 12 vietoje – 433 mln. Lt. Lietuva į šią šalį eksportuoja dar mažiau – už 55 mln. Lt per II šių metų ketvirtį. Tai 27 pozicija, palyginti su kitomis šalimis.
„Tai, kas mums svarbu, - ateinančiais laikais Azija, Afrika ir Lotynų Amerika, bet labiausiai, žinoma, Azija, bus pasaulio ekonomikos augimo variklis.
Tačiau tuo, kaip vyksta prekyba su Kinija, šiuo metu nesame patenkinti. Lietuvai Kinija yra nepažįstama žemė. Nuvažiavus ten viskas atrodo kitaip - kalbos barjeras yra milžiniškas, kultūriniai skirtumai yra milžiniški.
Valstybė tam tikra prasme yra visų mūsų verslų visuma. Jeigu verslui gerai, mums visiems gerai.
Jeigu verslas eksportuoja į Skandinaviją, tai puiku. Bet jeigu visi mūsų verslai eksportuoja tik į Skandinaviją, tai matome didelę grėsmę.
Jeigu vieną regioną ištiks krizė, tas blogis pasieks ir mus. Todėl valstybės tikslas - kad eksporto portfelis būtų išbarstytas po visą pasaulį. Tuomet galime būti tikresni, kad netgi atėjus krizei į vieną regioną mūsų ekonomika išliks saugi“, - aiškino R. Žylius.
Anot jo, šiuo požiūriu Kinija yra puikus partneris. Kinijoje per dvidešimt metų sukurti puikūs diplomatiniai santykiai. Tai tvirtas pagrindas, ant kurio dabar plėtojamas ekonominis bendradarbiavimas.
„Kinija atpažįsta draugus. Su draugais bendrauja draugiškai, su „mažiau draugais“ bendrauja mažiau draugiškai. Mus jie laiko partneriais ir mes tai jaučiame“, - sakė R. Žylius.
Ar yra aiški strategija?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, Lietuvos-Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis patvirtino, kad diplomatiniai santykiai su Kinija yra idealūs. Tą jaučia ir verslas. Tačiau verslininkai pasigenda aiškesnės ir platesnės santykių strategijos, kuri apimtų ne tik prekybą.
„Pirmiausia reikia turėti strategiją, ko mes iš tų santykių su Kinija norime. Į Kiniją išvažiavo premjeras, grįžo ūkio ministras, ten lankėsi susisiekimo ministras. Ar tai, kaip jie pristato Lietuvą, yra aiški ir vieninga pozicija?
Mūsų nuomone, Lietuva turėtų susitelkti į keturias santykių su Kinija kryptis – tai transportas ir logistika, turizmas, švietimas ir eksportas.
Jeigu palygintume, kiek kiniškų prekių atkeliauja į Lietuvą ir kiek išvežame mes, tai santykis būtų skaudus. Manau, kad Lietuva turėtų susitelkti į išskirtinių prekių segmentą, nes pagaminti didžiulių kiekių negalime, todėl turėtume siūlyti tik išskirtinius dalykus“, - sakė M. Reinikis.
Anot jo, visuotinai pripažįstama, kad kinai kitais metais taps daugiausia keliaujančia tauta pasaulyje.
„Turime būti tam pasiruošę. Žinoma, galbūt jie pirmiausia išsiruoš į Londoną, Paryžių, bet kodėl antros kelionės tikslas negalėtų būti Lietuva? Turime pasiruošti ir juos pakviesti.
Labai svarbu išsiaiškinti, ar Kinijos investicijos sukurs pridėtinę vertę Lietuvai – ar nebus taip, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje – Kinijos kompanija laimėjo kelių tiesimo konkursą, atsivežė savo darbininkus ir vos ne savo ryžius, padarė darbą ir išvažiavo. O Lenkijai iš to jokios naudos“, - svarstė M. Reinikis.
Ieško potencialių investuotojų
„Dėl Kinijos investicijų mes negalime konkuruoti su JAV. Mes negalime sudominti pasaulinio lygio žaidėjų, tokių kaip „Lenovo“, kad jie įsikurtų Lietuvoje. Nors „Huawei“ pavyzdys rodo, kad gal ir galime. Dėl tokių kompanijų vyksta didžiulė konkurencija.
Dabar esame susitelkę į kompanijas, kurios nėra didieji Kinijos vardai, o į kompanijas, kurios, sakyčiau, yra nežinomi didieji Kinijos vardai. Tai bendrovės, kurios išaugo savo marškinėlius Kinijoje, jos pradeda eksportuoti į kitas šalis, Afriką, Pietų Ameriką, nes Europa jiems yra labai didelis kokybinis šuolis.
Lietuvą mes rodome, kaip tašką, iš kur visą Europą galima pasiekti per kelias valandas, kur jie ras kompetentingų žmonių ir kur jie galės neišpūsdami savo išlaidų įsteigti Europos padalinį.
Tai nėra Lietuvos pardavimas. Mes norime jų, nes jie turi ką duoti, bet ir mes lygiai taip pat turime ką jiems pasiūlyti“, - aiškino ūkio ministras.
Vienas tokių pavyzdžių - Vilniuje savo Europos klientų aptarnavimo centrą steigia didžiausia Kinijoje ir viena didžiausių pasaulyje bankomatų gamintoja „GRG Banking“. Bendrovė jau seniai Europoje pardavinėjo bankomatus, bet juos aptarnaudavo iš Kinijos. Tačiau mastai tapo tokie, kad įmonei tenka kurti padalinį Europoje.
„Kalbėjome su kinų kompanija, kuri įkūrė savo padalinį Prancūzijoje. Mes sakome – jūs teisingai pasielgėte, geras strateginis žingsnis, bet po trejų ar penkerių metų jūs suprasite, kad Prancūzija jums yra per brangi, ir norėsite persikelti į mūsų šalį“, - sakė R. Žylius.
„Labai gerai, kad Kinijoje pagaliau pradėjo dirbti Lietuvos komercijos atašė. Labai blogai, kad Kinijoje dirba tik vienas komercijos atašė. Įsvaizduokite, kad visą tą regioną aptarnauja maždaug šeši Lietuvos diplomatijos atstovai, kai vien Briuselyje jų yra per dešimt.
Pavyzdžiui, švedai vien Pekine turi kelis šimtus atstovų, kurie ieško verslo kontaktų“, - M. Reinikio nuomone, Vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad Lietuvos verslas Kinijoje plėtotųsi.
Ar Lietuvą užplūs milijonas kinų?
„Kinai pažįsta Joną Kazlauską, Lietuvos krepšinį. Tikrai žino, patikrinau. Europa jiems yra kokybės, prestižo ženklas. Ir Lietuva jiems yra ta pati Europa. Nežinau, ar iš tokio atstumo labai skiriasi Prancūzija ir Lietuva“, - tvirtino R. Žylius.
Anot jo, lietuviai neturėtų nerimauti, kad milijonas kinų ims ir užplūs Lietuvą.
„Reikia suprasti - investuotojai ne atima darbo vietas. Jie jas sukuria. Nė vienai didelei kompnaijai nėrs prasmės čia laikyti savo specialistų, nes tai brangu. Jie tikrai norės greitai priimti vietinius darbuotojus.
Mums reikia investuotojų. Investuotojai yra ne tie, kurie atvažiuoja, pasirašo kontraktą ir išvažiuoja, mums reikia, kad Lietuvoje gyventų kinai, su kuriais lietuviai draugautų ir bendrautų ir su kuriais sukurtų normalius santykius, ne per skaipą ar „Facebook“.
Kad kai lietuvis norės imtis verslo Kinijoje, jis jau turėtų draugų, pažįstamų ten, ir nuvažiavęs į tą šalį jau pažintų tuos žmones, su kuriais jam teks bendrauti“, - sakė R. Žylius.
