LAG prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, gyventojų pasirinkimas demonstruoja simpatijas Lietuvos aludariams.
„Lietuviško alaus privalumai, lyginant su atvežtiniu, yra šviežumas, vietinių žaliavų naudojimas ir tradiciniai gamybos būdai“, - sakė jis.
Tyrimo duomenimis, lietuviai alų renkasi pagal skonines savybes - šis kriterijus lemia net 81 proc. gyventojų pasirinkimą, o kaina yra mažiau svarbi - ją prioritetu nurodė 35 proc. respondentų. Lietuviai taip pat nėra stipriai prisirišę prie konkretaus alaus prekinio ženklo ar gamintojo - juos kaip lemiančius pasirinkimą kriterijus nurodė atitinkamai 15 ir 28 proc. respondentų.
S. Galadauskas taip pat pažymėjo, jog kai kurie tyrimo metu atskleisti faktai buvo netikėti. Pusė lietuvių mano, kad alaus gamyba mūsų šalyje yra nereglamentuojama.
„Tai rodo, kad žmonėms trūksta informacijos apie oficialius teisinius aludarystės aspektus, nustatytus gamybos reikalavimus, kurie Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europoje“, - sakė LAG prezidentas.
Tyrimas parodė, kad lietuviai yra geri alaus žinovai, moka įvertinti šio gėrimo kokybę. Pagrindines keturias alaus sudėtines dalis teisingai įvardino dauguma: vandenį (61 proc.), apynius (57 proc.), salyklą (70 proc.) ir mieles (59 proc.). LAG prezidento teigimu, tam, tikėtina, įtakos turi ilgametės Lietuvos aludarystės tradicijos ir individualus žmonių domėjimasis alumi. Tačiau penktadalis respondentų klaidingai mano, kad alaus gamyboje naudojamas spiritas, trečdalis - skonio ir aromato stiprikliai.
„Gaila, kad dalis vartotojų remiasi nepatikimais informacijos šaltiniais apie alų. Lietuvoje galiojančiame Alaus gamybos reglamente griežtai nurodoma, jog visos žaliavos, kurias galima naudoti alaus gamyboje, turi būti natūralios kilmės, nepaisant to, ar jis verdamas didelėje alaus darykloje, ar kaimo bravore. O jei alui gaminti pasitelkiamos kokios nors nereglamentuotos medžiagos, jis jau nebegali būti vadinamas alumi, o papildomos medžiagos privalo būti ženklinamos etiketėje“, - apie keliamus reikalavimus pasakojo S. Galadauskas.
LAG iniciatyva parengtą apklausą liepą atliko rinkos tyrimų agentūra RAIT. Tyrimo metu buvo apklausti 936 įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys 18-74 metų respondentai.
