Verslas prašo sumažinti jį dusinančią kontrolę ir nekaitalioti mokesčių (dar papildyta)

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina politines partijas keisti verslą kontroliuojančių institucijų veikimo principą - pasak Verslo forume kalbėjusio LPK prezidento Roberto Dargio, nustačius pažeidimą įmonėje, pirmiausia turi būti aiškiai apibrėžtos taisytinos vietos ir nurodytas terminas joms pašalinti. Išskyrus ypatingus atvejus, bausti būtų galima tik laiku ir tinkamai neįvykdžius per pirmą patikrinimą tikrintojo įvardytų įpareigojimų. Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda teigė abejojantis, kad partijos pakeis programas pagal pramonininkų siūlymus.

R. Dargio manymu, svarbu siekti, kad nuolat būtų laikomasi Mastrichto kriterijų, o mokestinius teisės aktus keisti ne dažniau kaip kaimyninėse valstybėse.<br>V. Balkūnas
R. Dargio manymu, svarbu siekti, kad nuolat būtų laikomasi Mastrichto kriterijų, o mokestinius teisės aktus keisti ne dažniau kaip kaimyninėse valstybėse.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 17, 2012, 3:16 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 5:49 PM

Pramonininkai taip pat laikosi pozicijos, kad ekonomikos augimas per šalies konkurencingumo didinimą turi tapti pagrindiniu valstybės politikos prioritetu, o viešasis sektorius turi laiku ir tinkamai atsiskaityti su verslu.

„Būtina tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, spartinti viešų paslaugų įskaitmeninimą, prioritetą teikiant sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sistemoms bei savivaldybių teikiamoms paslaugoms. Paranku būtų sukurti viešojo sektoriaus elektroninių tinklalapių skaidrumo ir vartojimo patogumo vertinimo sistemą“, - pirmadienį surengtame Verslo forume sakė R. Dargis.

Jo manymu, svarbu siekti, kad nuolat būtų laikomasi Mastrichto kriterijų, o mokestinius teisės aktus keisti ne dažniau kaip kaimyninėse valstybėse.

LPK parengė 12 pasiūlymų politikams verslo aplinkai, viešajam administravimui, užsienio politikai, darbo rinkai, energetikai, transportui ir logistikai, darniai plėtrai ir statybai, turizmui, kūrybinėms industrijoms ir imigracijos politikai bei kitoms sritims gerinti.

„Vienas iš svarbių dalykų yra dar kartą ir dar kartą priminti mokesčių sistemos stabilumą. Turbūt pastarosios mūsų mokestinės sistemos reformos, kai ji buvo per naktį išbalansuota, pasekmes irgi jautėme visi. Taigi šiandien verslo bendruomenė pasisako už stabilumą, tai vienas svarbiausių teiginių, kitas – mokesčių paprastumas“, - dėstė R. Dargis.

R. Dargis taip pat pažymėjo, kad nacionalinis biudžetas turėtų būti formuojamas programiniu principu. Taip pat jis ragino atkreipti dėmesį į užsienio investicijų pritraukimo procesus.

Pramonininkai pažymėjo, kad, pateikdami pasiūlymus politinėms partijoms, jie jų programų neanalizavo.

„Norime, kad mūsų siūlymai nugultų į būsimos Vyriausybės programą“, - sakė R. Dargis.

Vyriausybės darbą vertina teigiamai

„Aš pozityviai žiūriu į šitos Vyriausybės darbą. Tai turbūt stabiliausiai sunkmečio sąlygomis veikusi Vyriausybė. Turbūt prisiminsime šią Vyriausybę kaip švietimo reformos pradininkę, turbūt prisiminsime kaip daugybės dar kitų klausimų sprendėją“, - pristatydamas pasiūlymus politinėms partijoms, sakė R. Dargis. 

Taip pat buvo pažymėtas premjero Andriaus Kubiliaus indėlis pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą.

„Premjeras buvo tas, kuris aktyviai kvietė investicijas į Lietuvą. Turbūt iki tol investicijų svarbos ministrai pirmininkai taip neįvertino ir nesiėmė šio sunkaus darbo, kurį reikėtų dirbti nuolat, nepriklausomai nuo to, koks premjeras vadovautų Vyriausybei. Dar valdančiuosius reiktų pagirti už valstybės turto valdymo efektyvumą“, - teigė LPK prezidentas.

Paklaustas, už kokių darbų neįvykdymą Vyriausybė galėtų sulaukti kritikos, R. Dargis paminėjo renovacijos programos neefektyvumą.

„Jei per ateinančius ketverius metus renovuos penkis namus, tai turbūt sunku įsivaizduoti, ką galima daryti dar blogiau“, - sakė jis.  

G. Nausėda abejoja, kad programos bus pakeistos

Politinės partijos, išgirdusios pramonininkų pasiūlymus, vargu ar koreguos savo rinkimines programas, mano banko SEB analitikas Gitanas Nausėda, rašo ELTA.

„Pramonininkų pasiūlymai Vyriausybės ir politinių partijų narių bus, manau, labai rimtai priimti. Tik politinės partijos gali atsidurti šiek tiek nejaukioje situacijoje, nes pasiūlymai bus išgirsti šiandien, o programos jau yra suformuluotos.

Būtų įdomu pamatyti, ar reikšmingai, išsiskyrus pramonininkų ir tam tikrų politinių partijų elgsenai ir pasaulėžiūrai, tos rinkimų programos dar gali būti koreguojamos, ar ne. Vis dėlto drįsčiau tuo suabejoti“, - sakė G. Nausėda.

Analitiko teigimu, pramonininkus galima laikyti ta verslo grupe, kuri mąsto labai blaiviai bei į dabartinę verslo situaciją žvelgia itin pragmatiškai.

„Svarbiausia yra užtikrinti tinkamas verslo sąlygas bei makroekonominį stabilumą. Konkurencingumo klausimai tampa išlikimo klausimais. Šių metų pirmąjį ketvirtį mes matėme, kad Lietuvos ekonomika kažkaip auga, kai tuo tarpu visa euro zona yra recesijoje. Viena iš to priežasčių, manau, yra konkurencingumas, gebėjimas mūsų eksportuotojams išlikti konkurencingiems, nepaisant labai sudėtingų sąlygų“, - pramonininkų pozicijai antrino jis.  

Ragina svarstyti atominę ir skatinti „žalią” energetiką   Remiantis geriausiais Europos Sąjungos pavyzdžiais, reikia sukurti „Lietuvos žalios plėtros 2050“ strategiją. Taip pat svarbu skatinti tos atsinaujinančios energijos gamybą, kurios gamybos kaina artėja prie elektros energijos rinkos kainos Lietuvoje“, - forume sakė R. Dargis.

Jo teigimu, energetikos sektoriaus reformos turi būti pagrįstos jų įgyvendinimo padarinių šalies ekonomikai ir energijos vartotojams kompleksiniais tyrimais, o Visagino atominės elektrinės projektą būtina patvirtinti nuodugniu Baltijos šalių elektros energetikos sistemos raidos tyrimu.

„Manau, svarbiausias valstybės rūpestis energetikos srityje - pasirūpinti vartotoju. Verslas rinkoje išliks konkurencingas tik tuo atveju, jei gamybai naudojami energetiniai ištekliai bus įperkami ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Tik matydami vartotojo kampu galėsime priimti tinkamus sprendimus“, - pabrėžė LPK prezidentas.

Pramonininkai taip pat skatina spartinti centralizuoto šilumos ūkio modernizavimą, užtikrinant konkurencinę aplinką šilumos gamybos srityje. „Energijos taupymas turėtų tarpti vienu svarbiausių energetikos politikos prioritetų“, - reziumavo R. Dargis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.