Vartotojų pasitikėjimo indeksas, paprastai į ekonomikos būklę reaguojantis anksčiau nei skelbiami realūs rodikliai, Baltijos šalyse jau kuris laikas ropščiasi iš neigiamos duobės. Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų duomenimis, rugpjūtį Lietuvos gyventojų lūkesčiai nors dar išliko pesimistiniai, tačiau leidžia tikėtis, kad per artimiausius keletą mėnesių išsaugos stabilumą. Greičiausiai ir jų nuostatos taupyti, kaupti indėlius bei išleisti dalį pinigų būtiniems pirkiniams smarkiai nesikeis. Vis dėlto tikėtina, kad bent jau prieškalėdiniu laikotarpiu žmonės daugiau išleis vartojimui, kuris palaipsniui atsigauna. Tą rodo ir augantis vartojimo paskolų vidurkis.
Rugpjūtį vartotojų pasitikėjimo rodiklis, eliminavus sezono įtaką, Lietuvoje buvo minus 19, Estijoje sustojo ties minus 9, o Latvijoje buvo minus 13. Baltijos šalyse pesimizmo gerokai mažiau nei Ispanijoje, Portugalijoje ar Graikijoje, kurioje jis nusmukęs iki – 65, be to, lenkia ir ES vidurkį. Palyginti su kitais vasaros mėnesiais, Baltijos šalių vartotojų pasitikėjimas labai smarkiai nesvyravo, o pesimizmo likučiai sparčiau nyko didesnes pajamas gaunančių, jaunesnio amžiaus bei aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių grupėje.
Kokia vasara buvo šalies bankuose? Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas bankų veiklos statistinius rodiklius, juos įvardija kaip indėlių krizę, o liepą vadina puikia šio proceso iliustracija. Indėlių bankuose per daug: liepą bendrasis indėlių portfelis pirmą kartą Lietuvos bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. Lt – per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. Lt ir pasiekė įspūdingus 44,3 mlrd. Lt. Vien gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. Lt. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 mln. iki 53,9 mlrd. Lt.
Peržvelgus statistiką matyti, kad didžiausių problemų dėl neįdarbintų pinigų turi didieji bankai, o mažesnių ir lankstesnių – paskolų portfeliai auga. Lietuvos banko duomenimis, pradeda atsigauti ir namų ūkiams išduodamų vartojimo paskolų portfeliai, nors dar tėra kuklūs ir nepasiekė 2011 m. liepos lygio. Pagal Lietuvos banko statistiką šių metų liepą iš viso namų ūkiams buvo suteikta 42,3 mln. Lt naujų vartojimo paskolų (pernai – 50,3 mln. Lt). Po pernykštės liepos jų sumos nuolat smuko iki 25,9 mln. Lt gruodį, o nuo jo kiekvieną mėnesį augo. Lietuvos bankas neskaičiuoja šalies gyventojų vartojimo paskolų vidurkio. Vis dėlto paanalizavus komercinių bankų vartojimo paskolų dinamiką, galima daryti prielaidą, kad vartojimo kreditų rinkoje besispecializuojančio „Bigbank“ statistika atspindi bendras tendencijas.
Vidutinė vartojimo paskola „Bigbank“ Lietuvos filiale šiuo metu yra apie 1000 eurų (3,5 tūkst. Lt), Latvijoje – panaši, o Estijoje – 1,2 tūkst. eurų. 2011 m. Lietuvoje jos vidurkis buvo 950 eurų, Estijoje – 1tūkst. 351, Latvijoje – 838 eurai. Palyginti šių metų pirmąjį pusmetį su atitinkamu laikotarpiu pernai, Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė vartojimo paskola išaugo, o Estijoje, matyt, dėl euro problemų įtakos smuktelėjo nuo 1 tūkst. 518 iki 1 tūkst. 196 eurų. Vis dėlto estai vartojimui vidutiniškai skolinasi didesnes sumas, nes ir jų atlyginimai Baltijos šalyse didžiausi. Latvijoje ir Lietuvoje esminių skirtumų nėra, o mėnesiniai svyravimai priklauso nuo sezoniškumo ar švenčių.
„Bigbank“ ir kituose mažesniuose bankuose vartojimo paskolų portfeliai auga sparčiau dėl lankstesnio kreditavimo. Pavyzdžiui, Šiaulių banke labai aktyviai veikia lizingas, be to, jis stipriai stengiasi perimti bankrutavusio „Snoro“ klientų dalį. Tuo tarpu didieji bankai konservatyvesni, ypač atsargiai renkasi klientus ir taip pralaimi konkurencinėje kovoje.
Šiuo metu vyksta buvusių „Snoro“ klientų persiskirstymas, kurių daugelis pasirenka mažesnius bankus. „Bigbank“ filialas Lietuvoje taip pat sulaukė dalies klientų, nes jiems teikiamos paslaugos - iš esmės mūsų rinkos segmentas. Kaip specializuotas bankas mes šį procesą stebime labai įdėmiai ir sėkmingai auginame savo rinkos dalį.
Nors Baltijos šalių regioną įtakoja pasaulio ir Europos ekonominė krizė, tačiau taupymo ir kitas problemas jis jau susitvarkė. Gaivesni vėjai dvelkia ir iš toliau – nemažai garsių ekspertų pastebi, kad JAV ir kitos svarbios rinkos atsigauna. Lietuvoje taip pat mažėja nedarbas, vartotojų nuotaikos skaidrėja, todėl bankui nepasitikėti savo klientais ir bijoti dėl jų nemokumo preteksto nėra. Prognozuojame, kad traukiantis pesimizmui vartojimo kreditų portfelis toliau nuosaikiai augs.
