Geresnius nei galima buvo tikėtis pramonės rezultatus iš dalies lemia persiorientavimus prie vidaus rinkos. Nuo 2007 m. užsienio šalyse buvo fiksuojami geresni nei Lietuvoje pardavimų augimo rodikliai. Dėl to eksporto dalis pajamų struktūroje padidėjo nuo 52 proc. 2006 m. iki 61 proc. pernai. Tačiau šiemet, Lietuvai demonstruojant vieną aukščiausių ūkio plėtros rodiklių Europoje, pardavimai šalies viduje augo dvigubai sparčiau nei eksportas. Tad ir vidaus rinkos dalis pajamų struktūroje pastebimai pakilo.
Prisitaikymas, nors ir nedidelio masto, vyksta ir eksporto rinkose. Šiemet didesnė pardavimų dalis tenka Latvijai ir Estijai, mažesnė Skandinavijos šalims, o Vokietijoje parduodama iš esmės tiek pat produkcijos, kaip ir pernai, nepaisant lėto šios šalies ekonomikos augimo. Bendrai vertinant, pokyčiai pardavimų geografijoje ganėtinai kuklūs. Viena vertus tai rodo, kad Lietuvoje gaminama produkcija yra konkurencinga – paklausa jai išlieka ir ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Kita vertus, platesnė pramonės produkcijos pardavimų geografijos diversifikacija nevyksta – žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvas, tai kiek neramina.
