„Kai kuriais atvejais įkainiai pagrįsti, kai kuriais nepagrįstai maži, kai kuriais per dideli - pavyzdžiui, pavedimai eurais. Bet apskritai Lietuvos bankų verslo modelis neišsiskiria iš Europos Sąjungos vidurkio. Mūsų šalyje bankai neplėšikauja labiau nei kitose šalyse. Tai galime tikrai konstatuoti“, - komentavo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Itin didelį pelną visi bankai gavo už pavedimus eurais. Šios paslaugos bankams yra labai pelningos, - įvertino V. Vasiliauskas. - Tai kelia klausimų.“
„Galime konstatuoti faktą – pavedimai litais yra pabrangę. Jei palyginsime istoriją, 2008 metais pavedimai litais kainavo maždaug 53 centus, 2010-2011 m. – 87 centus, o 2012 m. – 1,40 lito“, - kalbėjo V. Vasiliauskas.
Pernai bankai gavo 481,9 mln. litų pajamų už mokėjimo operacijas, jas teikdami patyrė 428,6 mln. litų tiesioginių sąnaudų. Taigi jie uždirbo 53,3 mln. litų, tai yra 12 proc. pelningumas.
„Sakyti, ar tai daug, ar mažai, neapsiimu. Kainodaros tyrimas nėra toks paprastas ir vienareikšmiškas dalykas“, - sakė V. Vasiliauskas.
Bankų paslaugos galėtų pigti, jei žmonės daugiau naudotųsi elektroninėmis paslaugomis. Taigi pradėtų už paslaugas dažniau mokėti mokėjimo kortelėmis, o ne gryninti pinigus. Ir daugiau užsakytų teisioginio debeto paslaugų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teigimu, tyrimas parodė, kad nepaisant labai skirtingo elektroninių mokėjimų paplitimo lygio Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, tokių paslaugų savikainos skirtumas yra santykinai nedidelis.
Kada bankai galėtų sumažinti pavedimų eurais įkainius, jis nežino. Bet pabrėžia, kad pavedimų eurais vyksta labai nedaug.
