Ateities pranašai: „Po trejų metų gyventi teks kukliau“

Ekonomikos specialistų grupė „Citigroup“ nesenai paskelbė 56 puslapių pasaulio ekonomikos strategijos ir perspektyvų pranašystę. Šioje ataskaitoje ekonomistų armija komentuoja svarbiausias trejų ateinančių metų prognozes. Trumpai tariant, pasaulis daro viską, kad ekonomika stabilizuotųsi ir imtų augti, tačiau keleto didžiausių pasaulio ekonomikų, tarp kurių - Kinija ir Europa, laukia liūdnos dienos. Apie tai rašo businessinsider.com

Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

2012-09-27 21:20, atnaujinta 2018-03-16 12:40

• Graikijai teks atsisakyti euro per 12-18 mėnesių

• Pasaulio ekonomikos prognozės kuklesnės, nei manyta anksčiau

• Skandinavijos šalys išliks stabilios

• Pietų Europa kovos su krize

„Visa pasaulio ekonomika šiuo metu yra lūžio taške – Azijos ekonomika auga vėžlio tempu, JAV atsigavimas nepastovus, Europoje paplitusios recesijos, o Europos centrinis bankas stimuliuoja silpniausias Europos šalis monetarine politika, paskolų lengvatomis ir panaikinimais“, - ataskaitoje rašo „Citigroup“ ekonomistų vadovas Willemas Buiteris.

„2012 metus paliekame su 2,5 proc. pasaulinės ekonomikos augimu. Esame priversti pripažinti, kad 2013 metams prognozuotas 2,8 proc. augimas bus kuklesnis – sieks tik 2,6 procento”, - pridūrė W. Buiteris.

Ataskaitoje pažymima, kad ekonomikos augimo prognozės Kinijai ir Japonijai nėra teigiamos. „Trejų metų prognozės Centrinės Azijos, Vidurio ir Rytų Europos rinkoms – kuklesnės, nei manyta anksčiau“, - sakė ekonomistas.

Trumpos W. Buiterio ekonomistų komandos prognozės Europos šalių rinkoms

Stipri ir stabili vidinė Vokietijos rinkos padėtis apsaugos nuo finansų krizės. „Citigroup“ ekspertas Jurgenas Michelsas mano, kad vidinio vartojimo jėga išgelbės šalį iš eksporto duobės.

Prancūzijai teks pripažinti, kad neįvykdys šalies skolos mažinimo projekto – BVP augimas bus mažesnis, nei tikėtasi. „Citigroup“ ekonomistas Guillaume'as Menuet'as pažymi, kad vyriausybė stengsis mažinti valstybės skolą didindama mokesčius, tačiau tai nebus pats geriausias sprendimas.

Italijos išlaidos mažės vangiai, o nedarbas ir toliau augs. Specialistas J. Michelsas teigia, kad Italijos vidinis vartojimas bus menkas, o nedarbo lygis išliks aukštas per visus 2013 metus. Be to, Italija neįgyvendins savo numatytų išlaidų ir įplaukų planų.

Ispanija šių metų pabaigoje pripažins krizę. Ekonomistas Ebrahimo Rahbario spėja, kad Ispanija prašys finansinės pagalbos valstybės skoloms palengvinti, o artimiausiu metu palūkanų normos kils.

Graikijai teks tik taupyti – BVP liks skurdus. Pasak J. Michelso, didelė tikimybė, kad per artimiausius 12-18 mėnesių Graikijai atsisakys euro. Nauji taupymo metodai atsiras tik metų pabaigoje, o tai stipriai pakenks ekonomikos augimui.

Airijos ekonomika 2012 m. trauksis – ekonomikos augimo perspektyvos išlieka dar liūdnesnės, nei prognozuota anksčiau. „Citigroup“ atstovas Michaelas Saundersas teigia, kad Airijai netrukus prireiks valstybės finansų gaivinimo programos.

Padidėjęs Portugalijos eksportas ateityje neišgelbės silpnos vidinės paklausos, sako J. Michelsas. „Portugalija imasi nestabilaus valstybės finansų valdymo kelio, o tai reiškia, kad 2014 metais gali prireikti valstybės skolos restruktūrizavimo“, - teigė ekspertas.

Nyderlandų biudžeto deficitas didės tik dėl to, kad valstybės vadovai atsisako taupymo programos. Anot J. Michelso, šalies vadovai tik „pabandys prisiliesti“ prie valstybės išlaidų ir įplaukų sistemos, o tai neišvengiamai atsilieps ekonomikai.

Belgijos ekonomika turėtų kilti jau 2013 m. pavasarį, tačiau G. Menuet'o manymu, Belgijos ekonomika kils tik tada, kai valstybė sumažins savo išlaidas 4,6 mlrd. eurų.

Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos prognozės – niūrios, valstybės skola išliks. „Citigroup“ ekspertai teigia, kad teks pripažinti kuklesnes mažmeninės prekybos, pramonės produkcijos gamybos ir eksporto prognozes.

Šveicarija per ateinančius metus džiaugsis itin mažomis palūkanų normomis. Stiprus Šveicarijos frankas buvo nepalankus eksportui, tačiau mažos palūkanų normos leido vartotojams leisti pinigus. Infliacija bus neigiama.

Pagrindiniai Švedijos ekonomikos rodikliai įspėja - ekonomika lėtės. Anot ekspertės Tinos Mortenson, ekonomika smuks iš palaipsniui, tačiau prastėjančią situaciją gelbės verslui palanki politika.

Silpnėjanti Danijos krona euro atžvilgiu gelbės eksportą. T. Mortenson manymu, prekybininkams dėl silpnėjančios kronos artėja geros dienos.

Norvegija ir toliau išliks nejautri pasaulio ekonomikos pokyčiams. Naftos produktų verslas klesti, išlaidos didėja, pajamos auga, o Centrinis Norvegijos bankas didins palūkanų normas.

Rusijos vidaus rinka ir vartojimas praranda pajėgumą. Ekspertas Davidas Lubinas atkreipia dėmesį, kad mažmeninės prekybos ir darbo užmokesčio augimas smuks.

Turkijos vidaus rinka lėtėja, lira - palaipsniui silpsta. Pasak ekonomisto Ilkerio Domaco, dėl silpnėjančios liros greitai prireiks imtis griežtesnės monetarinės politikos.

Lenkija palaipsniui pereis prie monetarinės politikos. Anot Plotro Kallazo, monetarinė politika reiškia tik lėtėjančią valstybės ekonomiką.

Kinija silps, JAV liks stabili

Kinijos ekonomika po truputį traukiasi. Ekonomistas Minggao Shenas dar įžvelgia augimą, tačiau 2013 m. augimas sustos dėl kainų kilimo baimės.

Indijos ekonomika taip pat lėtėja, tačiau pradėtos reformos turėtų atnešti naudos. Anot „Citigroup“ eksperto Rohinio Malkanio, reforma paremta nauja degalų kainų politika bei tiesioginiais užsienio investicijų apribojimais.

Australijos vidaus ekonomika yra stipri, tačiau mažėjančios maisto produktų kainos bus didelis iššūkis. Vidaus paklausa išliks stipri, tačiau lėtės eksportas.

JAV pavyks išvengti staigaus finansų nuosmukio ir griūties. „Citigroup“ ekonomistas Robertas DiClementis teigia, kad nors Š. Amerikoje maisto produktų bei gamtinių dujų kainos buvo nepalankios, kainų kilimas buvo suvaldytas. JAV ekonomikos stabilizuosis dėl sustiprėjusio nekilnojamojo turto sandorių bei paprastos Federalinio rezervo sistemos. „Citigroup“ ekonomistai daro prielaidą, kad JAV pavyks išvengti finansinės katastrofos 2013 metais.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar I. Šimonytė gali pasipriešinti G. Nausėdai?