Investicijas skatino ES parama
Nacionalinių sąskaitų duomenys rodo, kad pagrindiniu Estijos augimo varikliu buvo vidaus paklausa, išskirtinai vidaus investicijos, kurios per antrąjį ketvirtį augo 26 proc. per metus. Kaip ir kitose Baltijos šalyse investicijas iš esmės „augino“ ES struktūrinė parama.
Tendencijos išliks
Didžiausią neigiamą poveikį Estijos ekonomikai turėjo euro zonos problemos, o ypatingai augimo sulėtėjimas Suomijoje ir Švedijoje, be to, lėtėjo šalies eksportas. Manoma, kad tokios tendencijos išliks ir antrąjį šių metų pusmetį.
Elektros rinkos liberalizavimas – iššūkis
Kalbant apie kitus metus, „Danske“ banko ekonomistai tikisi BVP paspartėjimo iki 3,3 proc. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad nuo 2013 m. liberalizuojama elektros rinka lems papildomus iššūkius Estijos namų ūkiams.
Estijos energetikų teigimu, dėl šios priežasties elektros kaina smuklioms įmonėms ir buitiniams vartotojams gali kilti 50 – 60 proc. Tai neigiamai paveiks vartojimo augimą. Dėl šios priežasties „Danske“ banko ekonomistai teigia, kad ir VKI infliacija sumažės tik 3,5 proc. nuo šiemet prognozuojamų 3,8 proc.
Spartesnis ekonomikos augimas iki 4 proc. prognozuojamas tik 2013 m. aprimus nerimui dėl euro zonos ateities. Tačiau yra rizika, kad prastesnės euro zonos perspektyvos gali nulemti ir mažesnį augimą.
Neigiamai veiks darbo rinką
Nors nedarbas Estijoje mažėja sparčiausiai, palyginus su Lietuva ir Latvija (pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė apie 10 proc.), ekonomikos augimo sulėtėjimas neigiamai paveiks darbo rinką. Žymesnis nedarbo sumažėjimas prognozuojamas 2014 m. iki 8,5 proc.
Erdvė ekspansinei fiskalinei politikai
Vienas pagrindinių Lietuvos šiaurės kaimynų išskirtinumų – tai, kad Estijos biudžetas 2011 m. buvo perteklinis 1,1 proc. BVP, o skola sudarė vos 6,1 proc. BVP. Lėtėjant ekonomikos augimo tempui atsiranda erdvė įgyvendinti ekspansinę fiskalinę politiką. Dabartinė Estijos vyriausybė pritarė sprendimui 2013 m. padidinti viešojo sektoriaus algas 4,4 proc.
