„Mano nuomone, bankai atsilieka naujausių technologijų naudojime. Manau, jie pražiopsojo atsiskaitymą per mobilius telefonus, „e.pay“ paslaugas, visokius tokius dalykus. Tą nišą išnaudoja mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos. Ir tai yra gerai“, - sakė V. Vasiliauskas trečiadienį Seimo komitete.
Komercinių bankų atstovas atšauna, kad V. Vasiliausko vertinimai nekorektiški.
„Reikia lyginti obuolius su obuoliais, o ne saldainius su kava. Tai skirtingi verslo modeliai. Bankai teikia visą kompleksą paslaugų, nuo pinigų saugojimo iki jų pavedimų, konvertavimo. To nepadaro nei viena institucija. Vieną ar kitą paslaugą galima atlikti moderniau ir pigau, bet tai nereiškia, kad tai galima lengvai integruoti į bankų sistemas, veikiančias keliose šalyse. Todėl atsiranda konkurencija atskiruose segmentuose, tai gerai tiems, kuriems reikia tik tų paslaugų“, - lrytas.lt sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Pasak bankų atstovo, bankų įkainiai yra reikalingi, kad jie galėtų investuoti į naujas technologijas.
„Niekas nesako, kad Lietuvos bankų paslaugos yra atsilikusios. Jos gerai išvystytos, kaštai maži. Investicijos siekia 55 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai labai geras rezultatas. Galima statyti naujus mokėjimo terminalus, integruoti juos su mobiliaisiais telefonais. Bet jei ribosime komisinius nuo kiekvienos paslaugos, tai pasibaigtų bet kokios investicijas, atsiliktume nuo pasaulio“, - tikino jis.
Seime V. Vasiliauskas svarstė, kad bankai atsiskaitymo grynaisiais įkainius didina, nes nori išvis atsikratyti šių paslaugų. „Faktas tai, kad operacijos grynaisiais yra žiauriai nuostolingos“, - sakė V. Vasiliauskas.
„Kai kurie bankai yra orientuoti į verslą, žmonių aptarnavimas jiems neša nuostolius. Pavyzdžiui, SEB yra daugiau verslo bankas. Keldami įkainius jie tiesiog nori, kad žmonės neitų į skyrius. Nes tai didina nuostolį, tokiu būdu blogina banko rezultatą“, - kalbėjo V. Vasiliauskas parlamento Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį.
Bankai įkainius drąsiai kelia ir todėl, nes nebijo, kad klientai pabėgs į kitus bankus. „Yra toks momentas, yra“, - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas suskaičiavo: per pastaruosius metus Lietuvos bankų sistemoje elektroniniai pavedimai litais pabrango maždaug litu už operaciją.
„Akivaizdu, kad euro pavedimų marža yra tikrai nepagrįsta. Tai akivaizdu nepaisant bankų aiškinimų, kad tų pavedimų mažai. Įkainiai yra mažesni Latvijoje, Estijoje“, - sakė V. Vasiliauskas.
Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas komiteto posėdyje kelis sykius piktinosi, jog bankas SEB už įmokas grynaisiais ima 3 litų mokestį, kituose bankuose jis gerokai mažesnis.
Tokį SEB įkainį jis vadino piktnaudžiavimu.
„Kadangi SEB yra didžiausias žaidėjas, didžiausius aktyvus turi, daugiausia pinigų per juos juda, didžiausius įkainius ima. Šio banko viduje pervedimas yra 2 litai, irgi vienas didžiausių.
Kaip tai galima paaiškinti? Kodėl SEB 3 litai, o, pavyzdžiui, „Swedbanke“ 1,50 lito? Tai tas pats švedų bankas, abiejų „motinos“ yra Stokholme.
Yra ir tokia logika: kai atidarai sąskaitą SEB banke, tai tu nebėgsi į kitą banką, kad tarpbankinių mokesčių nemokėtum“, - dėstė K. Glaveckas.
Nustatyti įmokų „lubų“ ar kitaip bankams nurodinėti Lietuvos bankas neketina. Jo svetainėje yra skelbiama visų bankų įkainių palyginimas, nuo kitų metų pasirodys ir duomenys, kaip kito kiekvieno banko įkainiai.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas svarstė, kad bankai įkainius nustato ir išlaiko galbūt ir be kartelinio susitarimo.
“Susitarimas gali būti, bet nebūtinai“, - sakė jis.
„Tai, kad įkainiai yra panašūs, nebūtinai reiškia, kad yra susitarimas. Lietuvoje didžiausią rinkos dalį užima nedidelis skaičius bankų. Jiems nebūtina susitarti, kad derinti įkainius. Didžioji dalis įkainių yra viešai prieinami, juos galima analizuoti“, - sakė Konkurencijos tarybos vadovas.
