Siekdama 5 mlrd. kitų kompensacijos Lietuva arbitraže bandys įrodyti, kad „Gazprom” pakeitė dujų kainų formulę, tuo pažeisdama privatizavimo sutarties sąlygas. Dėl to dujų kaina Lietuvai smarkiai padidėjo.
Rusijos koncernas greičiausiai įrodinės, kad pati Lietuva pažeidė sutartį, kai ėmėsi reguliuoti kainas didiesiems vartotojams.
– Kokios Lietuvos ieškinio perspektyvos Stokholmo arbitraže? – „Lietuvos rytas” paklausė patirties tokiose bylose turinčio advokatų kontoros „Baltic Legal Solutions Lietuva” partnerio Gyčio Kaminsko.
– „Gazprom” tiekia dujas Lietuvai pagal privatizavimo sutarties sąlygas, tuo metu nustatytą dujų kainos formulę.
Arbitražas turės nustatyti, ar laikytasi sutarties sąlygų, ar „Gazprom” nepažeidė įsipareigojimų. Tačiau, kita vertus, Lietuva irgi buvo įsipareigojusi nekeisti dujų formulės didiesiems vartotojams, o reguliuoti tik gyventojų dujų kainas.
Beje, mūsų šalyje įgyvendinamas trečiasis ES energetikos paketas pats savaime pažeidžia „Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį.
Manau, šis ieškinys gali būti ir konservatorių, besigiriančių savo laimėjimais energetikos srityje, rinkimų vajaus triukas.
Be to, bylinėjimasis Stokholmo arbitraže bus papildoma našta Lietuvos biudžetui, nes vien advokatų paslaugos gali kainuoti apie 10 mln. litų.
Jei ir bus priimtas koks nors sprendimas, šaliai nebus lengva susiderėti su „Gazprom” dėl naujos dujų tiekimo formulės, turint omenyje, kad mūsų jau nesaistys tiekimo sutartis.
Paprasčiausiai „Gazprom” galės nutraukti dujų tiekimą Lietuvai, nors ekonomiškai tai nebūtų naudinga.
Bet puikiai žinome, kad „Gazprom” yra politikos įrankis. Tad gali būti priimti sprendimai, prieštaraujantys verslo logikai. Ar konservatoriai, įsiveldami į ginčą, įvertino šią aplinkybę?
Kad ir kaip būtų, prieš kreipiantis į arbitražą turėjo būti atlikta kruopšti teisinė analizė. Gerai, jei tai buvo padaryta.
– Kaip manote, ar arbitražo proceso metu abi šalys gali taikiai susitarti?
– Bent iki šiol tai buvo sunkiai įsivaizduojama.
Ar energetikos ministras Arvydas Sekmokas, sėdėdamas prie derybų stalo ir spardydamas kojas priešingos pusės derybininkui, dėl ko nors gali susitarti?
Apskritai koks susitarimas tokiu atveju gali būti?
Žinoma, abi šalys gali rodyti norą pasiekti kompromisą. Partneriai turi atvirai derėtis, o ne lėkti į Europos Komisiją ir drabstytis sąmokslų teorijų purvais. Ir kartu deklaruoti, kad nori derėtis. Tikros derybos taip niekada nevyko ir nevyks.
Tai tėra ginklų žvanginimas. Manau, išgirsime ieškinius ir iš kitos pusės. Tiesa, tada problemas jau turės spręsti kita Lietuvos valdžia.
– Ar Stokholmo arbitražas – tinkamiausia vieta spręsti tokius ginčus?
– Arbitražas, kaip teisinių ginčų sprendimo vieta, yra numatyta Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom” sutartyje.
Galutinis sprendimas priklausys nuo arbitražo teismo pirmininko, o abi šalys galės siūlyti savo teisėjus.
Dažniausiai arbitražo sprendimai būna kompromisiniai.
Ieškiniai niekada nebūna patenkinami maksimaliai.
Dabar viskas priklausys nuo to, kaip Lietuva, nors ir būdama teisi, pasirodys arbitraže. Jeigu nesuspės laiku ir tinkamai pateikti argumentų, sprendimas bus ne mūsų naudai.
– Ar arbitražo sprendimai yra griežtai vykdytini?
– Sprendimų vykdymas neturėtų kelti didelių problemų. Juk buvo Lietuvos ginčas su „Svenska Petroleum”, kai mūsų šalis turėjo sumokėti 12,5 mln. JAV dolerių. Buvo bandoma apsunkinti sprendimo vykdymą iš Lietuvos pusės. Tačiau vėliau rastas kompromisas.
Jei bus pasiektas sprendimas Stokholme, irgi tikėtini trukdžiai, bet vargu ar kuri nors pusė jo nevykdys.
Tiesa, man kyla klausimas: ką Lietuva darytų, jei arbitražas priteistų tuos 5 milijardus mūsų šalies naudai? Ar pinigai liktų biudžete, ar būtų padalyti buitiniams vartotojams?
– Kaip manote, ar proceso metu Lietuva gali su „Gazprom” susitarti dėl pigesnių dujų?
– Dujų kainos taikymas priklauso nuo abiejų šalių susitarimo. Jei vienos šalies netenkina sutartis, yra civilizuotų būdų tai spręsti – prie derybų stalo. Mes iš tiesų mokame per daug, bet nė viena Vyriausybė nedėjo pastangų, kad tai pasikeistų.
Yra galimybė susitarti taikiai
* „Arbitražo procesai, kaip ir pradėtas bylinėjimasis apskritai, dažnai būna derybų katalizatorius, todėl, nelygu teisinės ir procesinės pozicijos stiprumas, gali būti, kad ginčas inicijuojamas siekiant susitarti derybomis, gaunant mažiau naudos, nei prašoma ieškinyje, tačiau neliekant apskritai be jokio rezultato”, – BNS aiškino advokatų kontoros MAQS vadovaujantis partneris Lietuvoje Deividas Soloveičikas.
* Viena Lietuvai atstovaujančių advokatų, kontoros „Lawin” advokatė Inga Martinkutė įsitikinusi, kad ginčas neužkirs kelio Lietuvai toliau derėtis dėl dujų kainos, be to, jis gali baigtis taikiai.
* Teisininkė pripažino, jog Lietuvos Vyriausybės sprendimą kreiptis į Stokholmo arbitražą iš dalies nulėmė ir Europos Komisijos pradėtas tyrimas dėl galimo „Gazprom” piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi.
