Atominės dizainerio mintys nenuvylė energetikos specialisto

Prieš Seimo rinkimus dizaineris Aleksandras Pogrebnojus pareiškė savo pilietinę poziciją dėl Lietuvos energetikos ateities, pateikdamas keturis argumentus. Vienas iš pavyzdžių - Lietuva galėtų tapti ne tik lietaus, bet ir vėjo valstybe - taip išvengtume branduolinės katastrofos, po kurios „šimtakilograminiai kilbukai surytų visas antis Neryje, o briedžiai su dviem galvom ir teniso rakete užpakalyje bėgiotų laisvi po Sereikiškių parką“. Tokioms dizainerio mintims pritarė ir energetikos specialistas profesorius Vidmantas Jankauskas.

Dizainerio A. Pogrebnojaus nuomonei apie Visagino AE pritarė VGTU profesorius V. Jankauskas.<br>lrytas.lt fotomontažas
Dizainerio A. Pogrebnojaus nuomonei apie Visagino AE pritarė VGTU profesorius V. Jankauskas.<br>lrytas.lt fotomontažas
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

Oct 4, 2012, 3:56 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 8:48 AM

Vis dėlto, internete verda priešiškos diskusijos, esą ir vienas, ir kitas kalba netiesą. Lrytas.lt pateikia dizainerio, profesoriaus ir aktyvaus piliečio pateiktas mintis apie mūsų šalies energetiką ir kryptis, kuriomis ji turėtų eiti.

Pirmasis punktas. A. Pogrebnojus teigia, kad mūsų tautai reikėtų nebekompleksuoti dėl šalies dydžio ir atsisakyti gigantomanijos. „Geriau investuokim tuos didžiulius pinigus į vėjo jėgaines ir saulės energiją – užtektų ir mums, ir ateities kartoms“, - rašo A. Pogrebnojus. Anot jo, Lietuva – lietaus šalis, o naujame tūkstantmetyje galėtų tapti ir vėjo valstybe.

Dizaineriui pritaria energetikos ekspertas V. Jankauskas: „Energetikos ministerija mato tik grandiozinius projektus: Visagino AE ir Klaipėdos suskystintų dujų terminalą“, - sako profesorius.

V. Jankausko nuomone, atsinaujinanti energetika ir bendra elektros bei šilumos gamyba tiesiog ignoruojama ar net ir apgalvotai stabdoma, kad tik nesudarytų konkurencijos toms šimtmečio statyboms.

Jo manymu, saulė ir vėjas negarantuos Lietuvai visos reikalingos elektros energijos gamybos, tačiau dar yra ir didžiuliai biokuro ištekliai, kuriuos galima ir būtina panaudoti elektros ir šilumos gamybai. „Galų gale, nenurašykime šiuo metu populiariausio elektros gamybos kuro – gamtinių dujų, - sako ekspertas. - Juk pasistačius dujų importo terminalą bus galima kūrenti ne rusiškas, o kokias nors arabiškas dujas.“  Pasistačius elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, bus galima importuoti elektrą iš Skandinavijos, kur elektros kainos stabiliai žemos, ar žemyninės Europos.

Tačiau interneto komentatoriai suranda argumentų, prieštaraujančių vieningai dizainerio ir energetikos eksperto nuomonei. „Nei saulė, nei vėjas bent jau kol kas negali garantuoti nepertraukiamo energijos tiekimo, nekalbant jau apie kainų skirtumus“, - socialiniame tinkle „Facebook“ sako V. B. (redakcijai vardas ir pavardė žinomas).

Antrasis punktas. A. Pogrebnojus sako, kad Japonijoje nuspręsta per 30 metų visiškai atsisakyti atominės energijos. „Aš pats Japonijoje lankiausi penkis kartus ir puikiai suprantu, ką jie nori tuo pasakyti. Tai yra tauta, kuri ilgai galvoja, visapusiškai išnagrinėja problemas ir dažniausiai priima labai pamatuotus sprendimus“, - teigia dizaineris.

Savo komentaruose profesorius A. Jankauskas antrina dizaineriui teigdamas, kad ne tik Japonija, bet ir Vokietija bei Šveicarija nusprendė uždaryti esamas elektrines ir nestatyti naujų. „Vokietija įsitikinusi, kad atsinaujinančios energetikos plėtra leis jai per artimiausią dešimtmetį uždaryti visas dar veikiančias atomines elektrines“, - sako A. Jankauskas.

Pasak jo, atominės elektrinės statomos tik tokiose šalyse, kaip Kinija ir Rusija, o per pastaruosius 30 metų JAV nepastatė nė vienos naujos elektrinės.

Tačiau Europos Sąjunga energetikos ateities planuose nenumato branduolinės energetikos atsisakymo. Kiekvienai šaliai palikta pačiai apsispręsti - statyti ar nugriauti.

ES teritorijoje iki 2020 metų bus pastatyti 4 nauji branduoliniai reaktoriai. Po vieną Prancūzijoje ir Suomijoje, du - Slovakijoje. Valstybiniu lygmeniu apie naujų reaktorių statybą kalbama Lietuvoje, Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Čekijos Respublikoje, Rumunijoje, Slovėnijoje.

Interneto komentatorius V. B. ir čia rado argumentų, kad Japonija neketina atsisakyti branduolinės energetikos: „Hitachi“ tėvynėje Japonijoje nutarta neatsisakyti atominės energijos iki 2030 metų. Net ir po kraupios katastrofos ne visi Japonijos valdžios atstovai pritarė ateities be atominės energetikos planams (https://www.japantimes.co.jp/text/nn20120920a1.html)“, - rašo V.B.

Trečiasis punktas. Dizaineris tikina, esą niekas negarantuos, kad lietuviškos atominės elektrinės energija kainuos pigiau negu importuota elektra. „Mes jau turime (turėjome) naftos gamyklą. Aišku, ji buvo parduota ir kažkas nematomas, kaip visada, atsidarė nauja sąskaitą Šveicarijos banke“, - sako A. Pogrebnojus. 

Anot profesoriaus V. Jankausko, Vyriausybė aiškina, kad VAE pagamintos elektros savikaina bus 18 ct/kWh, tačiau nepriklausomi ekspertai kaip susitarę teigia, kad savikaina sieks 30 ct/kWh ar net daugiau. „Kadangi Lietuva įsijungs į bendrą Skandinavijos ir Baltijos elektros biržą, kurioje, kaip prognozuojama, rinkos kaina suksis apie 20 ct/kWh, VAE neturės kur parduoti savo elektros“, - teigia profesorius.

Jo nuomone, gelbėdama elektrinę Vyriausybė gali sugalvoti prievolę vartotojams pirkti iš šios elektrinės bet kokia kaina. „Juk jau turime precendentą - priimtas įstatymas, kuriuo įpareigojama pirkti iš Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, nepaisant, kokia kaina jis tas dujas tiektų. Atrodo, kad net Visagino AE statybai Vyriausybė į dabar tiekiamos elektros kainą (per vadinamąją VIAP – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas) pasiryžusi įtraukti bent porą-trejetą centų“, - sako V. Jankauskas.

Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas V. B. paneigė A. Pogrebnojaus teiginį, kad kuras Lietuvoje vienas brangiausių Europoje. „Lietuvoje benzino kaina nesiekia Europos vidurkio, kuris sudaro 5,5 Lt. Lietuvoje benzino kainos vidurkis - 5,01 Lt. (https://www.energy.eu/#Prices)“, - rašo komentatorius V. B.

Ketvirtasis punktas. A. Pogrebnojus rašo: „Ar netaps naujoji elektrinė puikiu taikiniu visokiems degradams teroristams ir kaimyniniams diktatoriams? Pašonėje turime bent dvi ne visai prognozuojamas valstybes. O jeigu, neduok Dieve, koks force majeure... Tada mes visi pas gimines į Londoną ar Norvegiją keliausime?!“ „šimtakilograminiai kilbukai suris visas antis Neryje, briedžiai su dviem galvom ir teniso rakete užpakalyje bėgios laisvi po Sereikiškių parką“...

Anot jo, po branduolinės katastrofos „šimtakilograminiai kilbukai suris visas antis Neryje, briedžiai su dviem galvom ir teniso rakete užpakalyje bėgios laisvi po Sereikiškių parką“... 

„Aš visiškai netrokštu sėdėdamas namie ir romantiškai žvelgdamas pro langą į žaižaruojantį saulėlydį šakute lėkštėje gaudyti šimtakojus cepelinus su trimis labai labai liūdnomis, ašarotomis akimis“, - vaizdžiai apdainavo galimos katastrofos padarinius dizaineris A. Pogrebnojus.

Profesorius V. Jankauskas atominę elektrinę taip pat priskiria prie padidintos rizikos objekto.

„Teroristų išpuoliai - vienas iš mažai tikėtinų, tačiau įvertinti būtinų aspektų statant tokį objektą. Galima pridurti, kad avarijas tokioje elektrinėje, nors ir kaip jos menkai tikėtinos, būtina įvertinti ir apdrausti. Juk avarijų pasekmės gali būti katastrofiškos“, - sako V. Jankauskas.

Interneto komentatorius V. B. dėl atominės elektrinės keliamo pavojaus nesiginčijo ir santūriai patylėjo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.