Lietuvos kreipimasis į Stokholmo arbitražą prieš „Gazprom“ dėl permokos už dujas - nuosekli iki šiol Vyriausybės vykdytos politikos tąsa, atitinkanti ir Europos Sąjungos (ES) politiką, sako A. Kubilius.
Anot Vyriausybės vadovo, Rusija turi suprasti, kad tai yra normalios verslo praktikos dalis ir kad gąsdinimai ar spaudimas Lietuvos nepaveiks.
„Aš tikiuosi, kad Rusijos vadovybė ir „Gazprom“ kompanija supranta, jog sutartyse numatyta galimybė ginčytis Stokholmo arbitraže, taip pat ir dėl tiekiamų dujų kainų, yra normalios verslo praktikos sudėtinė dalis. Kokiais nors gąsdinimais ar spaudimais mūsų tikrai neišgąsdins ir nepaveiks. Noriu priminti, kad mes esame ES nariai ir jos įgyvendinama dujų sektoriaus pertvarkos politika, kurią ir Lietuva paremia bei įgyvendina priimtais įstatymais, ir ES politika reikalauja, kad „Gazprom“ vykdytų sąžiningą, skaidrią ir konkurencingą dujų tiekimo politiką Europos Sąjungoje yra tai, kas mums leidžia jaustis ne vienišais“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė premjeras.
„Šiuo atveju mes darome tai, ką - mes esame įsitikinę - turime
daryti ir po rinkimų - aš tikiuosi, kad rinkėjai elgsis ir balsuos
racionaliai - toliau tai turi būti tęsiama“, - sakė A. Kubilius.
Pasak darbą baigiančios koalicinės konservatorių ir liberalų
Vyriausybės vadovo, ieškinys pateiktas laikantis nuoseklios
pozicijos, ir į Stokholmo arbitražą nutarta kreiptis po tam tikros
įvykių sekos - Europos Komisijos sprendimo pradėti tyrimą dėl
„Gazprom“ veiklos, Vokietijos koncerno „E.ON“ bei kitų Europos
šalių bendrovių pasiektų susitarimų, kai „Gazprom“ atgaline data
sumažino joms tiekiamų dujų kainas.
„Tokiu atveju reikėtų galvoti, kad ir Europos Komisijos
sprendimas yra mūsų rinkimų kampanijos dalis, kas būtų visiškas
absurdas“, - sakė premjeras.
Pasak kai kurių šaltinių, ieškinį prieš „Gazprom“ nutarta
inicijuoti dar iki Seimo rinkimų, bijant, kad šios Vyriausybės
surinkti dokumentai ir įrodymai vėliau nedingtų „stalčiuose“.
Pasak jų, bylos duomenys yra surinkti „labai kruopščiai“, o
Energetikos ministerijos pasamdytų užsienio teisininkų vertinimu,
byla „yra perspektyvi“.
Premjeras A. Kubilius ketvirtadienį teigė, kad dėl inicijuoto
naujo ieškinio nesitiki sulaukti politinio keršto iš Rusijos - be
to, jo žodžiais, Lietuva grasinimų ir spaudimo nebijo.
Vyriausybės vadovas tvirtino, kad, jei „Gazprom“ sumokėtų
Lietuvai reikalaujamus 5 mlrd. litų, šie pinigai turėtų pasiekti
dujų vartotojus. Tačiau jis neįvardijo, kaip konkrečiai lėšos
pasiektų vartotojus.
„Be abejo, tai (pinigai - BNS) turi pasiekti vartotojus. Tie
pinigai, kuriuos permokėjo po nelabai sėkmingo „Lietuvos dujų“
privatizavimo Lietuvos vartotojai, turi juos pasiekti“, - teigė
A. Kubilius.