Lietuvos kreipimasis į Stokholmo arbitražą prieš „Gazprom“ dėl permokos už dujas - nuosekli iki šiol Vyriausybės vykdytos politikos tąsa, atitinkanti ir Europos Sąjungos (ES) politiką, sako A. Kubilius.
Anot Vyriausybės vadovo, Rusija turi suprasti, kad tai yra normalios verslo praktikos dalis ir kad gąsdinimai ar spaudimas Lietuvos nepaveiks.
„Aš tikiuosi, kad Rusijos vadovybė ir „Gazprom“ kompanija supranta, jog sutartyse numatyta galimybė ginčytis Stokholmo arbitraže, taip pat ir dėl tiekiamų dujų kainų, yra normalios verslo praktikos sudėtinė dalis. Kokiais nors gąsdinimais ar spaudimais mūsų tikrai neišgąsdins ir nepaveiks. Noriu priminti, kad mes esame ES nariai ir jos įgyvendinama dujų sektoriaus pertvarkos politika, kurią ir Lietuva paremia bei įgyvendina priimtais įstatymais, ir ES politika reikalauja, kad „Gazprom“ vykdytų sąžiningą, skaidrią ir konkurencingą dujų tiekimo politiką Europos Sąjungoje yra tai, kas mums leidžia jaustis ne vienišais“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė premjeras.
„Šiuo atveju mes darome tai, ką - mes esame įsitikinę - turime daryti ir po rinkimų - aš tikiuosi, kad rinkėjai elgsis ir balsuos racionaliai - toliau tai turi būti tęsiama“, - sakė A. Kubilius.
Pasak darbą baigiančios koalicinės konservatorių ir liberalų Vyriausybės vadovo, ieškinys pateiktas laikantis nuoseklios pozicijos, ir į Stokholmo arbitražą nutarta kreiptis po tam tikros įvykių sekos - Europos Komisijos sprendimo pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos, Vokietijos koncerno „E.ON“ bei kitų Europos šalių bendrovių pasiektų susitarimų, kai „Gazprom“ atgaline data sumažino joms tiekiamų dujų kainas.
„Tokiu atveju reikėtų galvoti, kad ir Europos Komisijos sprendimas yra mūsų rinkimų kampanijos dalis, kas būtų visiškas absurdas“, - sakė premjeras.
Pasak kai kurių šaltinių, ieškinį prieš „Gazprom“ nutarta inicijuoti dar iki Seimo rinkimų, bijant, kad šios Vyriausybės surinkti dokumentai ir įrodymai vėliau nedingtų „stalčiuose“. Pasak jų, bylos duomenys yra surinkti „labai kruopščiai“, o Energetikos ministerijos pasamdytų užsienio teisininkų vertinimu, byla „yra perspektyvi“.
Premjeras A. Kubilius ketvirtadienį teigė, kad dėl inicijuoto naujo ieškinio nesitiki sulaukti politinio keršto iš Rusijos - be to, jo žodžiais, Lietuva grasinimų ir spaudimo nebijo.
Vyriausybės vadovas tvirtino, kad, jei „Gazprom“ sumokėtų Lietuvai reikalaujamus 5 mlrd. litų, šie pinigai turėtų pasiekti dujų vartotojus. Tačiau jis neįvardijo, kaip konkrečiai lėšos pasiektų vartotojus.
„Be abejo, tai (pinigai - BNS) turi pasiekti vartotojus. Tie pinigai, kuriuos permokėjo po nelabai sėkmingo „Lietuvos dujų“ privatizavimo Lietuvos vartotojai, turi juos pasiekti“, - teigė A. Kubilius.
