Keisti dabar galiojančią tvarką esą verčia nesibaigiančios krovos kompanijai „Bega“ reikalingo pirso statybos. Objektas, kurio vertė siekia 52 ln. litų, turėjo būti užbaigtas dar vasarą, tačiau iki šiol jis nėra pripažintas tinkamu naudoti. Uosto direkcija tvirtina, kad taip yra dėl pačios kompanijos „Bega“ kaltės.
Ginčai tęsiasi dvejus metus
Nesutarimai prasidėjo dar 2010 metų rudenį, kai Uosto direkciją pasiekė “Begos“ prašymas keisti techninį projektą, numatant antrąjį pokraninį kelią, kuris būtų statomas ant pirso. „Mes pasipriešinome motyvuodami, jog tai sutrukdys statybos terminus, be to, pokraninio kelio bėgiai ant pirso jau yra nebe infrastruktūra, todėl negali būti įtraukti į projektą. Tada sutarėme, kad mes užbaigsime statyti pirsą, o „Bega“ galės tiesti bėgius“, - istorijos pradžią prisiminė E. Gentvilas.
Šių metų rugpjūtį pirsas pagaliau baigtas statyti. Tačiau rugsėjį „Bega“ kreipėsi raštu į Uosto direkciją pranešdama, jog statybos darbai nėra baigti. Esą reikia išgilinti akvatorijos dugną prie krantinių ir pakloti akmenis, nors tai, anot E. Gentvilo, yra vėlesnių etapų užduotis. Šie darbai neva numatyti kituose techniniuose projektuose.
Prašymas realizuoti dar keturis projektus neužbaigus pirmojo, E. Gentvilo teigimu, tėra bandymai kaišioti pagalius į ratus.
„Kuo greičiau bus pripažinta pirso statybos darbų pabaiga, tuo greičiau gausime padidintą žemės nuomos mokestį, tuo greičiau galėsime priiminėti laivus ir gauti rinkliavų. Tačiau pats operatorius nuosekliai daro viską, kad visa tai strigtų. Gal nenori mokėti padidinto žemės nuomos mokesčio? O gal neturi krovinio, apie kurį buvo tiek daug kalbėta ir dėl kurio buvo taip svarbu statyti pirsą? „Begos“ krovos apyvarta, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 22 procentais. Gal tikrai to pirso ir nereikia? Tai kam skubėti jį priduoti?“, - svarstė E. Gentvilas. Jo manymu, kompanija elgiasi neteisingai, siekdama padidinti savo akcijų vertę.
„Bega“ atmeta kaltinimus ir rodo pirštu į Uosto direkciją, kuri esą pati laiku neįvykdė įsipareigojimų, nes pirsas turėjo būti baigtas statyti dar pernai. „Kompanija yra suinteresuota, kad statybos darbai būtų baigti kuo greičiau, o pirsas atitiktų visus parametrus ir prie jo būtų galima švartuoti laivus. Dėl to, kad vėluojama, per šiuos metus negalėjome perkrauti nuo 500 iki 800 tūkst. tonų krovinių“, - teigė kompanijos atstovas Gediminas Gudavičius.
Peržiūrės investavimo modelį
Nerimą uosto vadovui kelia ir į priekį vangiai judanti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) statyba. Iki šiol terminalo operatoriai nėra pasirašę sutarties su bankais dėl paskolų. „Negauna ar nenori imti?“, - retoriškai klausė E. Gentvilas. Uosto direkcijos investicijos į šį itin svarbų objektą, anot jo, jau siekia 80 mln. litų. O pačių terminalo operatorių indėlis – tik apie 2 mln. litų, dirbama iš savų lėšų ir vangiai. Uosto vadovas tai vertina kaip vengimą prisiimti finansinius įsipareigojimus, tad nesutinka pasirašyti dvišalės sutarties. Tokie atvejai verčia Uosto direkciją peržiūrėti ir galbūt keisti investavimo modelį.
„Organizuosime kitokį Uosto direkcijos investicijų į uosto kompanijoms reikalingą infrastruktūrą modelį. Mums neužteks sąžiningumo deklaracijos – pažadų, kad bus krovinių. Pas mus bus taip, kaip komerciniame banke: kompanija ateina į banką imti paskolą, kurią privalės atiduoti ir išviešina visą dokumentaciją – ketinimo protokolus ir sutartis. Nes dabar pas mus eina prašyti pinigų, kurių nereikės grąžinti, o patys atsisako teikti informaciją apie savo finansinę būklę“, - tokio sprendimo motyvus paaiškino E. Gentvilas.
