• Mokesčių slėpimą Lietuvoje pakeitė įvairios teisinės gudrybės
• Lietuva užėmė 24 vietą iš 27 šalių pagal darbo efektyvumą
• Investuotojai suneš pinigus su malonumu, jei tik įtikinsite, kad turite idėjų ir jas galite įgyvendinti
Šiuo metu „NDX energijos“ valdybos pirmininku dirbantis renginio pranešėjas I. Staškevičius teigė, kad metams bėgant sukčiavimas ir „nešvarūs“ verslo žaidimai niekur nedingo, tik kiek pasikeitė. Įprastą 1992 metais konkurencijos būdą - mokesčių slėpimą - pakeitė įvairios teisinės gudrybės.
„Neseniai viena statybų įmonė buvo pagarsėjusi, kaip nemoki užsakovė ir niekas nenorėjo su ja dirbti. Vieną kartą ji paskelbė, kad už paslaugas atsiskaitys iš anksto. Žinoma, tuomet atsirado partnerių. Tačiau atlikus darbus paaiškėjo, kad sutartyje nebuvo įrašyta, už ką pinigai pervesti, ir juos bendrovė galėjo susigrąžinti. Tuomet verslas buvo priverstas derėtis dėl apmokėjimo, ir suprantama, jau negavo tiek, kiek buvo iš pradžių žadėta. Verslui negalima niekuo pasitikėti“, - pasakojo I. Staškevičius.
Europos Sąjunga užmigdė verslumą
2004 metais įstojus į ES, daugybė žmonių, ypač verslininkų, tikėjosi ne to, ką turi šiandien. Nors toks žingsnis mus išgelbėjo nuo „panašios į Baltarusiją“ valstybės statuso, atsirado kita bėda – verslas įprato gyventi iš struktūrinių fondų pinigų.
„Daug kas yra įpratę gyventi iš struktūrinių fondų pinigų ir negalvoja, kad ateityje kažkas keisis. Tačiau ES nebeturi pinigų remti savo neturtingus pakraščius. Ir netgi gali būti, kad mūsų ūkiui teks padėti Graikijai ir Ispanijai“, - sakė buvęs verslininkas.
Taip pat pastebėta, kad gerokai sumažėjo konkurencija – tiek dėl valstybės kontrolės, tiek dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. „Šiuo metu kovojama su monopoliais, tačiau raginama nekonkuruoti. Nesakau, kad godumas yra gerai, tačiau vienintelis teisingas verslo matas yra jo pelningumas. Pelningumas nėra nuodėmė, tai yra efektyvumo apraiška.
Netgi valstybės įmonės, nekalbant jau apie privačius verslus, turi dirbti pelningai. Jei jie dirba nepelningai, tuomet tai pažeidžia verslo logiką ir iškreipia rinką. Tai pažeidžia varžymąsi, kovą ir siekį, kad efektyvumas laimėtų prieš tingumą“, - piktinosi pranešėjas.
Tačiau efektyvumo trūksta ne tik įmonėms, bet ir kiekvienam statistiniam lietuviui, kurie nuo seno didžiuojasi savo tautos darbštumu.
Mitas apie darbščią tautą
Šalį iš ekonominės duobės tempti reikia, tačiau tai velniškai sunku. Trūksta ne tik galimybių, bet ir noro – lietuviai tiesiog trokšta švaistyti laiką.
„Jei pažiūrėtume, ką sako statistika, tai Lietuva užėmė 24 vietą iš 27 šalių pagal darbo efektyvumą. Pralaimime netgi Kroatijai ir Turkijai. Jei kas nors sako, kad tai netiesa, ir lietuviai yra darbštesni už daugumą tautų, tai pažiūrėkime į savo darbotvarkę. Jei joje nemažą dalį sudaro mokymai, pristatymai, kursai, kurie šiuo metu labai išplitę... Jie nėra reikalingi, tų dalykų būtų galima išmokti savo darbo metu“, - sakė pranešėjas, pajuokavęs, kad betikslis sėdėjimas ir jo pranešime neatneš jokios naudos.
Svarbu ne tik efektyvus laiko panaudojimas ir motyvacija, bet ir pasirinkta profesija. Gerą darbą galima gauti tik tada, kai turimas platus akiratis, erudicija, emocinis intelektas. Kaip tai pasiekti? Reikia nesimokyti vadybos, o mokytis gydytojo, meno, architekto specialybių ir skaityti knygas. Taip pat pranešėjas skatino jaunimą kurti savo verslus.
„Norint pradėti savo verslą nereikia turėti pinigų. Nereikia nė cento savo įdėti. Šiuo metu bankai už indėlius nemoka beveik nieko - greit reikės mokėti pinigus už tai, kad galėtum padėti pinigus į banką. Jums investuotojai suneš pinigus su malonumu, jei tik įtikinsite, kad turite idėjų ir jas galite įgyvendinti“, - renginyje susirinkusį jaunimą ragino I. Staškevičius.
