Už žinomumą viešojoje erdvėje jis turėtų būti dėkingas politiniams oponentams. Keletas viešų apsižodžiavimų, ir šis kadaise nuosavame knygyne dirbęs vokietis tapo Europos Parlamento socialdemokratų lyderiu.
O nuo šių metų pradžios į Briuselį žvelgia iš Europos Parlamento pirmininko kabineto devintajame aukšte. Ten jis sutiko atsakyti ir į „Lietuvos ryto” klausimus.
56 metų socialdemokratas M.Schulzas pripažįsta, kad per 18 metų, kuriuos dirba Europos Parlamente, būta ne vieno epizodo, kai buvo pasikarščiuota. 2003 metais tuometis Italijos premjeras Silvio Berlusconi plenariniame posėdyje pasiūlė M.Schulzui vaidinti nacistinės koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją Italijoje kuriamame filme apie Antrąjį pasaulinį karą.
Prancūzijos politikas Jeanas Marie Le Penas apie šį Vokietijos socialdemokratą yra pasakęs, kad tai Lenino išvaizdą ir Hitlerio kalbėseną turintis ponas. O britas Godfrey Bloomas posėdžio metu pavadino M.Schulzą nedemokratišku fašistu ir už tai buvo pašalintas iš posėdžių salės.
„Ilga Parlamento nario patirtis man padeda, tačiau karštakošiškumas – tikrai ne, tad tapęs Europos Parlamento pirmininku liepiau sau būti ramesniam”, – juokėsi M.Schulzas.
Vertina Lietuvos pastangas
„Tai didžios istorijos šalis, kurios kultūra dažnai nepakankamai įvertinama kaimynų ir kitų Europos šalių”, – pokalbį pradeda M.Schulzas.
– Ar pelnė Lietuva gerą Europos Sąjungos narės vardą?
– Tai konstruktyvi ir patikima ES narė, labai vertinama už discipliną krizės metu.
Su didele pagarba vertinu Lietuvos žmonių pastangas įveikti sunkumus.
Abejoju, kad kitos šalys pajėgtų imtis panašių priemonių. Ko gero, tai kultūriniai ir žmonių charakterio skirtumai. Manau, kad visa Europos Sąjunga iš jūsų šalies galėtų pasimokyti.
– Ar neįžvelgiate pavojaus, kad ekonominiams sunkumams vis dar purtant Vakarų Europą Lietuvoje gali sustiprėti euroskeptiškos nuotaikos, neva galime susitvarkyti ir vieni?
– Viliuosi, kad žmonės supranta, jog tokiame globaliame pasaulyje atsiskyrusios pasiklystų net ir didelės šalys. Bet, norint išvengti lietuvių euroskeptiškumo, būtina įvertinti jų pastangas krizės metu.
ES negali sau leisti mažinti Lietuvai skiriamo finansavimo plėtros, žemės ūkio ir kitose srityse. Kitu atveju visiškai suprasčiau lietuvių nuoskaudas dėl netinkamo ES elgesio.
Jau ir taip tenka apgailestauti, kad sprendžiant klausimą dėl euro įvedimo buvo taikomi dvejopi standartai ir jūsų šalis buvo vertinama kur kas griežčiau nei kitos. Kaip Europos Parlamento pirmininkas darysiu viską, kad panaši situacija nebepasikartotų.
– Tačiau dvejopi standartai vis dar egzistuoja. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, žemdirbių gaunamos išmokos nesiekia net Europos Sąjungos vidurkio.
– Pritariu, kad ši situacija nepriimtina. Šį klausimą esu aptaręs su Lietuvos žemdirbių atstovais ir tikiuosi, jog derybos padės pasiekti, kad išmokos būtų skaičiuojamos kitaip.
– Stebint euro zonos krizę, situaciją Pietų Europos šalyse žmonėms kyla natūralus klausimas – ar mums verta į visa tai veltis?
– Tokiems žmonėms norėčiau atsakyti keliais argumentais. Pirma, euras yra stabili valiuta. Šiandien jo vertė yra 1,30 dolerio ir ji didesnė nei prieš dešimt metų, kai buvo pradėta naudoti bendra valiuta. Tai daug ką pasako apie euro konkurencingumą.
Antra, infliacija euro zonoje per šiuos dešimt metų niekada neviršijo 2 procentų. Tai rodo valiutos stiprumą. Tad manau, kad šiandienos problema ne euras, o stabilios politinės sistemos trūkumas.
Be to, veikdama viena net šiandien pati pajėgiausia Vokietijos ekonomika prarastų savo konkurencingumą. Kai Liuksemburgo premjeras susitinka su Kinijos prezidentu, galima sakyti, kad susitiko dvi pasaulio galybės.
Nes būdamas Europos Sąjungos dalis Liuksemburgas ir 500 tūkstančių jo gyventojų nenublanksta prieš 1,3 milijardo kinų. Išsiskirstę būtume tik žaisliukai kitų rankose. Nemanau, kad tiek metų sovietines manipuliacijas kentusi Lietuva vėl norėtų tai patirti.
– Tačiau ir pats esate teigęs, kad šiais laikais politikai taip susirūpinę pasauliu, jo finansais ir svetimais bankais, kad užmiršta net savo vaikus. Turbūt tai galėtų patvirtinti 25 milijonai ES bedarbių.
– Situacija nelengva. Viena vertus, mums reikia taupyti, tačiau niekada nepasveiksime neskatindami augimo.
Štai graikai sako turintys apie 150–200 pasiūlymų, kaip protingai investuoti į turizmo, transporto, atsinaujinančių energijos šaltinių, medicinos sritis ir kaipmat sukurti darbo vietų, tačiau niekas jiems neduoda paskolų.
Šioje situacijoje ES turėtų suskubti į pagalbą ir sukurti paskolų sistemą smulkiajam ir vidutiniam verslui kuo skubiau finansuoti. Kad žmonių gyvenimas pagerėtų, būtina suvienyti Bendrijos nacionalinių vyriausybių ir privataus kapitalo pajėgas.
Pažangą stabdo konkurencija
– Tačiau bendradarbiauti taip pat ne visada lengva. Esate ne kartą kritikavęs politikus, kurie sėkmingus projektus priskiria sau, o kiekvieną nesėkmę – Europai.
Gal ES efektyvumo stabdys – konkurencija tarp institucijų, politikų, nacionalinių vyriausybių?
– Taip. Neretai šalių ar vyriausybių vadovai visus svarstomus klausimus iki mažiausių smulkmenų mėgina pritempti prie nacionalinių reikalų. O juk reikia bendro sprendimo. Atrodo, kad patys sukūrėme didžiausią Europos stabdį – vienbalsiškumą.
Puikus šios keblios situacijos pavyzdys – euro zona.
Per 25 krizinio laikotarpio susitikimus narių atstovai nesurado bendro sprendimo ir netrukus rinksis 26-ą kartą.
Taip yra todėl, kad visuomet atsiras besirengiančių rinkimams ir vengiančių nepopuliarių sprendimų ar tiesiog žaidžiančių taktinius žaidimus.
Vadovų Taryboje taip pat vyrauja savotiško liberum veto sistema, todėl manau, kad jeigu vedami bendro tikslo sukūrėme ES institucijas, leiskime joms dirbti savo darbą ir siekti to tikslo.
– Galbūt efektyvesnį darbą paskatintų valstybių federacija, apie kurią neseniai užsiminė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso?
– J.M.Barroso paminėjo suverenių valstybių federacijos terminą. Mano manymu, tokią federaciją jau turime. Mums labiausiai reikia dar aiškiau apibrėžti Europos Sąjungos ir šalių narių kompetenciją.
XXI amžiaus iššūkiai – tarptautinė prekyba, klimato kaita, piniginiai santykiai, kova su korupcija, migracijos procesų valdymas – yra tokie galingi, kad nei Lietuva, nei Vokietija nepajėgs su jais susidoroti vienos. Jiems spręsti mums tikrai reikia politinės sąjungos.
Tačiau pasisakau už kai kurių kompetencijų perdavimą nacionalinėms institucijoms.
Jei yra sričių, kur supranacionalinis reguliavimas sukelia daugiau sumaišties nei aiškumo, kodėl jų negrąžinti narių žinion?
– Kokias artimiausias ES reformas numatote?
– Ateityje reikėtų svarstyti, ar Komisijai būtina išlaikyti kiekvienos šalies atstovo principą.
Bet kaip jau ne kartą šiandien jums minėjau, tokiam pakeitimui reikėtų bendro valstybių narių vadovų sutikimo, ir abejoju, ar neatsirastų prieštaraujančių.
Pasitiki Lietuvos demokratija
– Europoje tradicinės partijos vis dažniau pralaimi kraštutinėms jėgoms. Ar nesibaiminate to ir per šį savaitgalį vyksiančius Lietuvos parlamento rinkimus?
– Ne, nes manau, kad Lietuvos demokratija stabili. Tikiuosi, kad ir po rinkimų šalis išlaikys proeuropietišką liniją.
Galiu tiktai pakartoti, kad labiausiai nenorėčiau, jog pati Europos Sąjunga prarastų lietuvių pasitikėjimą pradėdama mažinti subsidijas.
Naudodamasis savo turimomis galiomis stengsiuosi, kad taip neatsitiktų.
– 2013 metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
Kokius pusmečio prioritetus pabrėžtumėte?
– Siūlau dirbti taip pat disciplinuotai ir efektyviai kaip dirbama šalies viduje.
Pastebėjau, kad visose Baltijos šalyse ne daugžodžiaujama, o imamasi veiksmų. Tai man daro didelį įspūdį.
Todėl mano patarimas toks – Europoje darykite tai, ką darote savo šalies viduje, ir viskas pavyks.
Europos Parlamentas – didžiausias pasaulyje
Europos Parlamento pirmininką slaptu balsavimu renka Parlamento nariai. Pirmininko kadencija – dveji su puse metų, t.y. pusė Parlamento kadencijos. Ją baigęs, pirmininkas gali būti perrenkamas arba juo išrenkamas kitas Parlamento narys.
2011 metais perrenkant Parlamento pirmininką staigmenų nebūta, nes dar 2009 m. dvi didžiausios šios kadencijos Parlamento frakcijos – Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas ir Europos liaudies partija – susitarė pasidalyti 5 metų kadencijos postą.
M.Schulzo konkurentai šiuose rinkimuose buvo kandidatas iš Europos konservatorių ir reformistų grupės ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
Europos Parlamentą kas 5 metus tiesiogiai renka 27 Europos Sąjungos šalių piliečiai. Šiuo metu EP dirba 751 europarlamentaras. Kiti rinkimai vyks 2014 metais.
M.Schulzas įvardijamas vienu pagrindinių Europos socialdemokratų kandidatų į kitos kadencijos Europos Komisijos pirmininko postą.
