Estijoje realusis darbo užmokestis didėjo keturis ketvirčius iš eilės, nors ir lėčiau negu per ankstesnius ketvirčius. Antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,1 procento.
Latvijoje antrą ketvirtį vidutinis realusis darbo užmokestis, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo 1,5 procento, todėl dirbančiųjų perkamoji galia padidėjo.
Baltijos šalyse didžiausią pajamų nuosmukį patyrė Lietuva – nuo 2008 metų antro ketvirčio iki to paties šių metų ketvirčio realusis darbo užmokestis po mokesčių sumažėjo šeštadaliu.
Nuo pirmo 2010 metų ketvirčio, kai Estijoje darbo užmokestis pradėjo augti, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių išaugo 19 procentų. Atsižvelgiant į vartojimo prekių kainų pokyčius, realusis darbo užmokestis padidėjo 6,7 procento. Estijoje (įvertinus infliaciją) vidutinis realusis darbo užmokestis ir atlyginimai yra apie 7,5 proc. mažesni, palyginti su antru 2008 metų ketvirčiu.
Latvijoje nuo tada, kai nuosmukio kreivė pasiekė žemiausią tašką, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių padidėjo 11 proc., o realusis darbo užmokestis – 2,5 proc., tačiau dirbančiųjų perkamoji galia yra kur kas mažesnė negu prieš krizę. Antrą 2012 metų ketvirtį realusis darbo užmokestis buvo 10,3 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu.
„Tikimasi, kad darbo pajamos palaipsniui toliau augs. Latvijoje sumažintas privačių asmenų pajamų mokestis (nuo 25 proc. iki 24 proc. 2013 metais) ateinančiais metais turėtų paskatinti darbo užmokesčio po mokesčių augimą ir gyventojų vartojimą.
Prognozuojama, kad kitais metais Latvijoje vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių padidės nuo 4 iki 5 procentų. Lietuvoje darbo užmokesčio augimas turėtų būti mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje ir turėtų siekti 2,5 procento“, – sakė SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmunds Rudzitis.
„Siekdami išlaikyti konkurencingą kainą eksporto rinkose, Lietuvos darbdaviai priversti riboti darbo užmokesčio augimą. Todėl darbo užmokestis auga lėčiau negu darbo našumas ir kainos. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose, įmonėse, kai kurioms darbuotojų kategorijoms ar kai kurių konkrečių darbuotojų darbo užmokestis didėja sparčiau.
Tačiau didžiausios dalies dirbančiųjų darbo užmokestis nesikeičia, o realusis – mažėja“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.
Sutaupo vis daugiau Pirmą šių metų pusmetį visų Baltijos šalių namų ūkių finansinis turtas padidėjo. Estijoje ir Lietuvoje labiausiai augo didžiąją finansinio turto dalį sudarančių indėlių suma. Latvijoje situacija šiek tiek kitokia – čia indėliai irgi augo, tačiau mažiau negu antros pakopos pensijų fonduose kaupiamas turtas.
Pagal vienam gyventojui tenkančią indėlių sumą, kaip ir anksčiau, pirmauja Estija (3 410 eurų), po jos eina Lietuva (2 652 eurai) ir trečioje vietoje – Latvija (2 026 eurai).
„Vis dėlto dabartinės rekordiškai žemos palūkanų normos indėlininkams yra nepatrauklios ir lemia namų ūkių elgesio pokyčius – jos neskatina namų ūkių sudaryti terminuotųjų indėlių sutarčių.
Per laikotarpį nuo sausio iki rugpjūčio visose trijose Baltijos šalyse terminuotųjų indėlių dalis sumažėjo, palyginti su neterminuotaisiais indėliais“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.
„Artimiausioje ateityje indėlininkai Baltijos šalyse neturėtų tikėtis tokių palūkanų normų, kurios buvo, pavyzdžiui, 2008–2009 metais. Dauguma namų ūkių veikiausiai su tuo susitaikys, ir jų elgsena mažai keisis, tačiau kurie indėlininkai dairysis už indėlius didesnes palūkanas siūlančių institucijų“, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, kai palūkanos yra tokios žemos kaip dabar, net vienu procentiniu punktu didesnės palūkanos indėlininkui gali reikšti dvigubai didesnes pajamas.
Skolos neslegia
Namų ūkių paskolų ir BVP santykis didžiausias Estijoje – 44 procentai. Latvijoje jis siekia 37 proc., o Lietuvoje – 25 procentus. Namų ūkiai Baltijos šalyse nėra labai įsiskolinę ir skolos mažėja.
Estijoje ir Latvijoje kreditų augimas buvo vienas iš didžiausių iki 2007 metų. Šiuo metu Estijoje skolinimo mastas yra toks pat kaip 2007 metų gruodį, o Latvijoje – toks pat kaip 2007 metų kovą, Lietuvoje – kaip 2009 metų vasarį. Didžiąją dalį paskolų sudaro būsto kreditai.
„Žemos būsto paskolų palūkanos yra palankios būsto paskolų rinkai atsigauti, nors paskolų paklausa išliks kuklesnė negu ekonomikos pakilimo metais. Namų ūkius labiau neramina būsima jiems teksianti skolos našta, nes jų pajamų rizika padidėjo, o išlaidos kasdieninėms reikmėms auga“, – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė.
