Jo rašinį „Skalūninių dujų revoliucija – grėsmė V. Putino galiai“ šią savaitę publikavo dienraščiai „Dagens Nyheter“ (Švedija) ir „Financial Times“. Pateikiame pagrindines jo įžvalgas.
Iš esmės pakitus Lietuvos derybiniai pozicijai, jai sustiprėjus, naujajai vyriausybei teks atsižvelgti į pakitusią politinę padėtį kontaktuose su „Gazprom“. Tiesa, galima daug kuo abejoti nežinant detalių Lietuvos derybose dėl dujų kainos su Rusijos koncernu.
Informacijos apie derybas trūksta. O kol aiškių pakitimų mūsų naudai nėra, tol galime laikyti derybas nesėkmingomis.
„Mes kaip ir nežinome ką iš tikrųjų vyriausybė skundžia. Jei skundžia rimtai, tai gerai. Bet jeigu tai tik priešrinkiminis veiksmas ir skundas teisiškai neparuoštas, tą bylą pralaimėsime, o galimos finansinės sankcijos jau atiteks būsimai vyriausybei“, - sako parlamentaras Gediminas Kirkilas.
Bet, matant aiškius pokyčius pasaulinėje dujų rinkoje, ES politikoje „Gazprom“ atžvilgiu, teigti, esą neverta tampyti miegančio liūto už ūsų, nėra pagrindo. Atvirkščiai.
Kodėl? Atsakymas - skalūninės dujos. Jungtinės Valstijos nebeimportuoja suskystintų dujų. JAV suskystintų dujų gamyba pralenkė Rusijos gamtinių dujų gamybos kiekį ir tapo nepriklausoma nuo importuotų suskystintų dujų. Rezultatas – gamtinių dujų kainos Europoje stabiliai krinta. Tai – labai blogos naujienos ir koncernui „Gazprom“, or Kremliui. Naujienos dar pablogės, kai JAV pradės eksportuoti suskystintas dujas.
Taip, skalūninės dujos dar nepakeitė gamtinių dujų. Arabų šalys, pavyzdžiui Kataras, turi savo suskystintų dujų terminalus Europoje. Tačiau dabar jie yra priversti nukreipti JAV rinkai skirtas dujas į Europa. Tai dar vienas smūgis „Gazprom“ ir aukštoms dujų kainoms Europoje.
Šiuo metu Europa priklauso nuo Norvegijos, Alžyro ir Rusijos gamtinių dujų, kurių kainos pririštos prie naftos kainų. Tačiau jau dabar susidarė didžiulė suskystintų dujų rinka, kur kainos perpus mažesnės nei „Gazprom“. Tik laiko klausimas, kai Europos dujų rinkos kainos, kurios vis dar dvigubai aukštesnės nei JAV, pradės kristi.
Todėl nenuostabu, kad „Gazprom“ gamtinių dujų eksporto kiekiai žymiai sumažėjo, net 5,7 procentais per devynerius šių metų mėnesius. Didieji Europos dujų perpardavėjai reikalavo ir gavo žymių nuolaidų, kartais net atgaline data.
Dar viena gera žinia mums: „Gazprom“ akcijų vertė krito per pus. 2008 metais jų vertė buvo 365 milijardai dolerių. Dabar – jau 117 milijardų.
Po rinkimų naujai Lietuvos vyriausybei būtina atsižvelgti į politines tokios aukščiau aprašytos padėties pasekmes pačiai Rusijai ir mūsų galimybėms derėtis dėl gamtinių dujų kainų. Rusijai, galimai praradus „Gazprom“ monopolį ir jos nešamus turtus taip pat ir Kremliaus rėmėjams į kišenes (apie 40 milijardų dolerių 2011 metais), teks prisitaikyti prie rūsčios tikrovės.
Juolab, kad ir „Chevron“ interesas investuoti į skalūninių dujų paieškas Lietuvoje, anot premjero Aandriaus Kubiliaus, galimai „pavers Lietuvą Dubajumi arba Kataru“. Gal kažkiek primena literatūrinio veikėjo kalbas apie NaujuosiusVasiukus, bet ateitis parodys šių prognozių vertę.
Esant tokiai politinei – ekonominei padėčiai, vardan neaiškių „gerų“ santykių su Rusija, neturime jokiais būdais atsisakyti iškeltų reikalavimų traktuoti Lietuvą Europos Sąjungos dalimi, tuo, kas ji ir yra.
Visiškai teisus yra Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, sakydamas, kad „Dujų kaina išliks visų laikų aukštumoje. Lietuva ir toliau neturi absoliučiai jokių svertų, kurie lemtų dujų kainos pokyčius. Įtakos nei dujų pigimui, nei brangimui neturime“.
Ir tų svertų Lietuva neturės tol, kol atsakingos už Lietuvos užsienio politiką institucijos neatliks namų darbų. Matyt, tų institucijų vadovai, neturėdami rimtų patarėjų, perleido energetikos politiką į rankas apie užsienio politiką nieko neišmanantiems politikieriams.
Aišku viena: nematydami konteksto, patys sau kišame pagalius į ratus. Todėl, atsiradus istorinei galimybei kalbėti vienu ES balsu prieš „Gazprom“, praleisti tokią galimybę būtų pavojingai neatsakinga.
