Įstatymų pokyčiai leido laisviau tvarkyti dokumentus. Tačiau Kauno miesto socialinių reikalų skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė įsitikinusi, kad kalbėti apie visišką kompensacijų panaikinimą gerokai per anksti.
„Panaikinti kompensacijas turėtų būti vienas paskutinių žingsnių. Tačiau labai svarbu, kas žmonių labui bus padaryta iki to“, – teigė vedėja.
– Maždaug prieš 3 metus visoje Lietuvoje kompensacijų poreikis staiga išaugo ir iki šiol nemažėja. Kokia padėtis klostosi Kaune? – paklausėme A. Sudžiuvienės.
– Naujų asmenų, kuriems reikia kompensacijų, Kaune pamažu daugėja, tačiau staigių šuolių nebėra. Štai palyginę 2010–2011 metų ir 2011–2012 metų šildymo sezonus, matome, kad prašymų padaugėjo maždaug vienu tūkstančiu. Per praėjusį šildymo sezoną kompensacijos kreipėsi 21 tūkst. butų (bute gali gyventi keletas šeimų).
Šio sezono duomenis turėsime metams baigiantis, tačiau, palyginus pernykščio ir šio spalio interesantų skaičių, taip pat nematyti ryškaus augimo. Pernai spalį susilaukta 3,6 tūkst. prašymų dėl 3,2 tūkst. butų, o šiemet – 4 tūkst. prašymų dėl 3,6 tūkst. butų.
Per praėjusį šildymo sezoną kompensacijoms išleista apie 14 mln. litų, metais anksčiau – apie 12 mln. litų.
– Kompensacijų priešininkai pasakytų: kiek namų būtų galima atnaujinti už šias sumas. Juk tokiu keliu, kalbama, pasuko kaimynai lenkai.
– Tokiu atveju ir mūsų pensininkų išmokos turėtų būti bent jau tokios, kaip kaimynų.
Tuo tarpu minimali šalpos pensija Kaune – 320 litų, didžiausia dalis besikreipiančiųjų kompensacijos – pensininkai, kurių pajamos 680 – 750 litų pensijos. O šiemet vasarį kai kurie jų gavo 850 litų siekiančias sąskaitas už buto šildymą.
– Metų pradžioje pasikeitė Piniginės socialinės paramos įstatymas. Gauti kompensaciją dabar lengviau ar sudėtingiau?
– Nauja tvarka kai kuriais atvejais palengvins kompensacijų gavėjų padėtį. Atsirado galimybė pasinaudoti parama jaunoms šeimoms, prieš keletą metų pasiėmusioms būsto paskolas. Nuo šių metų paskolos nebeįskaitomos į šeimos turtą. Taip pat į šeimos pajamas nebeįskaitomos studijuojančiųjų dieninėse nuolatinėse ar ištęstinėse studijose stipendijos.
Bene didžiausias palengvėjimas laukia asmenų, kurių turtas, darbingumas ir pajamos nesikeičia: jiems kompensacija būsto išlaidoms gali būti skiriama visam šildymo sezonui. Dėl to gerokai – net trečdaliu – turėjo sumažėti ir eilės laukiančiųjų seniūnijose dokumentams pateikti.
Štai netgi šį mėnesį pateikus dokumentus kompensacijos galima tikėtis už rugsėjį ir spalį. Tačiau juk rugsėjį kompensacija dar neskaičiuojama, o spalį šildymo sezonas oficialiai pradėtas tik 20-ąją. Tačiau jei iš anksto užsiregistravęs gyventojas ateis sausį, jam bus kompensuotos išlaidos už lapkritį ir gruodį.
– Kada kompensacijos neskiriamos arba šeima praranda į jas teisę?
– Dėl įstatymo pokyčio šiemet į kompensaciją nebegali pretenduoti nesusituokę ar skyrium gyvenantys asmenys, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko išlaikymo arba dėl išlaikymo ir tėvystės nustatymo nėra kreipęsi į teismą.
Kitais atvejais viską lemia šeimos narių pajamos ir turimas turtas. Priimta, kad turto normatyvas neturi viršyti 173 tūkst. litų.
Vienišas asmuo, kurio vienintelis turtas – butas ir kolektyvinis sodas, į šį normatyvą dažniausiai „telpa“. Tokiai šeimai dabar įstatymai leidžia kompensaciją skirti išsyk visiems metams.
Jei gausi šeima turi kokio nekilnojamojo turto – jis taip pat atitinkamai perskaičiuojamas. Netgi 4 kambarių 82 kvadratinių metrų ploto bute vieni likę senukai dar turi teisę į kompensaciją už 50 iš 82 kvadratinių metrų ploto.
Kita vertus, valstybė neturėtų padėti vienišiems žmonėms apmokėti sąskaitų už didžiulio keleto aukštų gyvenamojo namo šildymą.
Visais atvejais atsižvelgiama į turimo turto vertę, net jei žmogus iš to turto negauna jokių pajamų. Pagal žemės ir butų normatyvus turtas vertinamas 4 kartus per metus. Žemės ar kito turto turinčiam asmeniui kompensacija skiriama 3 mėnesiams.
Dažniausias kliuvinys – kad esama ir kitų tame bute gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Net jei jie išvykę į užsienį, tokiu atveju turėtų deklaruoti savo pajamas, pildyti prašymą kompensacijai gauti, nes už šildymą atsiskaito į tą pačią sąskaitą.
O pagal įstatymą, jei bute viena šeima neturi teisės į kompensaciją, tai jos negauna ir visos kitos tame bute gyvenančios šeimos.
Pasilengvinti mokesčių naštą bandoma visokiomis gudrybėmis. Tai bendrus vaikus turintys sugyventiniai nurodo, kad gyvena atskirai, ir tada kiekvienas gauna paramą, tai nedeklaruojami iš tiesų bute gyvenantys asmenys, tai savininkai gauna kompensaciją, o butą išnuomoja.
Vienu metu kalbėta, kad net apie 30 proc. paramos gavėjų Kaune kompensacijas gauna neteisėtai. Tačiau su naujo įstatymo redakcija įsigaliojo ir įsipareigojimas per mėnesį pranešti apie materialinės padėties ar kitus pokyčius.
Pakanka naudojantis kompensacija nepranešti apie papildomai deklaruotą asmenį, ir po kurio laiko gresia sankcija: ne tik paslaugos teikėjas perskaičiuos mokestį už šildymą nuo datos, kai pasikeitė šeimos padėtis, bet ir dar 3 mėnesiams bus sustabdyta socialinė parama.
Galima sakyti, kiekviena šeima – atskira istorija. Kiekvieną atvejį nagrinėjame atskirai, savivaldybės taryba yra nustačiusi tvarką, kada galime taikyti išimtis. Kita vertus, padėdami išimtiniais, įstatymų nenumatytais atvejais, turime teisę taikyti sankcijas. Tikriname šeimų gyvenimo sąlygas, teiraujamės seniūnijos darbuotojų, netgi vietos bendruomenių atstovų, gauname žinių iš Darbo inspekcijos, muitinės, kitų institucijų, netgi namų bendrijų pirmininkų.
Kauniečiai tapo atviresni. Per pastaruosius 3 metus, kai nemažai daliai žmonių tapo išties sunku pragyventi, jau imta suprasti, kad parama įpareigoja, kad tai – visų mūsų pinigai.
Tačiau sąmonės pokyčiams reikia laiko. Tad nors žmonės jau įsisąmonino, ką daro negerai, jie dar turi išmokti, kaip padėtį taisyti.
