Po Europos Komisijos ir Europos Sąjungai pirmininkaujančio Kipro septynerių metų bendrijos biudžeto brėžinio ėmėsi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Kol kas būtent jo siūlyme numatytas didžiausias lėšų mažėjimas. Tačiau skaičiai dar negalutiniai – dėl 2014-2020 metų biudžeto kitą savaitę tarsis ES valstybių vadovai.
Po derybų su šalių ambasadoriais ir vyriausybių atstovais H. Van Rompuy pasiūlė nuo Komisijos numatyto 1,33 trilijono eurų nurėžti 75 mlrd. eurų. Prieš kelias savaites pasiūlymą pateikęs Tarybai pirmininkaujantis Kipras pradinę sumą siūlė mažinti 50 mlrd. eurų.
Apkarpė išlaidas žemės ūkiui
Pateiktame projekte Europos Vadovų Tarybos pirmininkas siūlo Bendrajai žemės ūkio politikai skirti 25 mlrd. eurų mažiau nei vasarą pasiūlė Komisija, nurodžiusi 386 mlrd. eurų sumą.
Iš 364 mlrd. eurų 269 mlrd. turėtų būti skirti tiesioginėms išmokoms žemdirbiams. Likę pinigai – kitiems žemės ūkio klausimams, žuvininkystės sektoriui bei kovai su klimato kaita.
Kipras per ateinančius septynerius metus Žemės ūkio politikai siūlė 378 mlrd. eurų.
Nepakeistas liko Baltijos šalių ūkininkus piktinęs Komisijos pasiūlymas iki 2020 metų skirtumą tarp dabartinių tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio sumažinti tik trečdaliu. Taigi, Lietuvos ūkininkams mokamos išmokos išliktų vienos mažiausių visoje ES.
Lietuviams žadama mokėti 144 eurų už hektarą, o ES vidurkis siekia 269 eurus.
Sanglaudos fondo lėšas H. Van Rompuy siūlo mažinti 30 mlrd. eurų
Europos Parlamentas žada netylėti
Manoma, kad toks pasiūlymas gali tenkinti Vokietiją. Kiek mažiau – Prancūziją, kuri nenori, kad mažėtų Žemės ūkiui skirtos lėšos. Už europinius reikalus atsakingas Prancūzijos ministras Bernardas Cazeneuve teigė, kad šalies netenkina 25 mlrd. eurų mažėjantis šios srities finansavimas. „Juk tai augimą skatinanti politika“, - teigė ministras.
Žemės ūkio ministras Stephane`as Le Foll teigė, kad sumažinus Sanglaudos fondo ir žemės ūkio finansavimą, bus „prarastas šios krizės sąlygomis toks svarbus ryšys su ES piliečiais“.
Tačiau numatytų mažinimų gali nepakakti Didžiajai Britanijai ir Švedijai, kurios norėtų, kad taupymo politika atsispindėtų ne tik nacionaliniuose, bet ir visos ES biudžete. Šių šalių nuomone, daugiametis ES biudžetas turėtų mažėti 150-200 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos vadovai dėl daugiametės finansinės perspektyvos derybas pradės lapkričio 22 dieną.
Signalą nepersistengti mažinant daugiametės ES finansinės perspektyvos šalių lyderiams jau siunčia Europos Parlamentas.
„Reikia nepamiršti, kad veto teisę dėl biudžeto turi ne tik šalys narės, bet ir Europos Parlamentas. O dabartinės tendencijos visiškai nepriimtinos. Neįsivaizduojama, kad Europos Sąjunga, prie kurios prisijungs dar viena narė, turėtų veikti pagal mažesnį nei praėjusio 2007-2013 metų laikotarpio biudžetą“, - lrytas.lt teigė Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas Alainas Lamassoure`as.
„Mes matome visą situaciją ir suprantame, kad valstybės turi sunkumų, kad kai kurios euro zonos narės yra ant nemokumo ribos. Be tokia negali būti visa ES. Nereikia būti dideliais finansininkais ir ekonomistais, kad suprastume, jog jei biudžetas mažės, jokio konkurencingumo ir ekonomikos augimo tikėtis neverta“, - teigė Europos Parlamento narė Laima Andrikienė.
Tiesa, apie galimybę atmesti Europos lyderių susitartą biudžetą Europos Parlamentas kalbėjo ir 2006 metais, kai buvo tariamasi dėl 2007 – 2013 metų finansinės perspektyvos. Tačiau tąkart pavyko susitarti ir šalių lyderiams, ir ES institucijoms.
Nesusitarė dėl 2013 metų biudžeto
Kylančią įtampą rodo ir tai, kad Europos Parlamentas atsisakė derėtis su šalių narių atstovais dėl 2013 metų biudžeto, dėl kurio susitarti reikėjo iki praėjusio antradienio vidurnakčio.
Europos Parlamento delegacija atsisakė sėsti už derybų stalo, kol šalims narėms nebus atsiskaityta už patirtas išlaidas, kurias turėjo padengti ES.
„Paaiškėjo, kad kai kurioms svarbioms ES programoms finansuoti pinigų nėra jau nuo spalio mėnesio. Daug Europos šalių pačios apmokėjo išlaidas, kurias turi padengti ES. Vadinasi, tie pinigai turi būti grąžinti. Tam, kad užbaigtume šiuos finansinius metus, mums trūksta 9 mlrd. eurų. Tik išsprendę 2012 metų problemas, galėsime kalbėti apie kitus metus“, - teigė A. Lamassoure`as
Kadangi iki numatytos datos susitarti nepavyko, Europos Komisija turės pateikti naują 2013 m. biudžeto pasiūlymą. Jeigu dėl jo nebus susitarta iki metų pabaigos, kol bus patvirtintas naujas biudžetas finansinėms 2013 metų išlaidoms kas mėnesį bus skiriama 1/12 praėjusių metų biudžeto dalis.
